Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriuje kaip niekad didelis neurologinio ir terapinio pobūdžio ligonių antplūdis, stebinantis net ne vieną dešimtmetį čia dirbančius medikus, rašo „Respublika“.
Per dieną vienam VUGPL gydytojui neurologui neretai tenka apžiūrėti 20, o kartais ir 50 ligonių.
„Nenuostabu, kad už durų nuolat sėdi 4-5 pacientai, - sako gydytojas neurologas Kęstutis Kudžma. - Pirmiausiai skubame apžiūrėti tuos, kurių gyvybei gresia pavojus ar ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Lengvesniems pacientams apžiūros ilgėliau palaukti tenka ir tada, kai vienas gydytojas tuo pačiu metu kviečiamas į keletą vietų“.
Laukimą trumpina gudraudami
Sunkesni ligoniai į ligoninę atvežami greitosios pagalbos automobiliais. Kiti atvyksta patys - kas turėdamas siuntimą iš poliklinikos, kas ir savo iniciatyva. Gydytojas K.Kudžma pastebi, kad pastarieji dažnai gudrauja: „Poliklinikoje gydytojo konsultacijos tenka laukti kelias savaites, be to, daug medikų vasaros metu atostogauja, todėl dažnas pacientas net neina. Negana to, pasimokę iš pažįstamų, žmonės „žino“, kaip apibūdinti savo sveikatos būklę, kad greičiau gydytojas juos priimtų“.
Anot gydytojo, tokie gudraujantys pacientai tik padidina spūstis ligoninės priėmimo skyriuje. Dėl to labiausiai kenčia tie pacientai, kuriems ligoninėje dirbančių medikų pagalba tikrai reikalinga - gydytojai fiziškai nespėja visų priimti ir apžiūrėti taip greitai, kaip šie norėtų.
Gudrauti linkę pacientai gydytojams neretai sukelia ir kitokių nepatogumų. K.Kudžma sako pastebįs, kad būtent jie kelia daugiausiai triukšmo, kai savo eilės tenka luktelėti.
„Sunkiau sergantys ligoniai būna kantresni, tolerantiškesni, o tie, kurių vieta poliklinikoje, dažnai kelia balsą, skundžiasi, grasina. Nors ir mato, kad gydytojas ne kavą gurkšnoja, o sukasi tarp pacientų kaip voverė rate, vis tiek neištveria nepasakę vienos kitos šiurkščios replikos“, - sakė gydytojas.
Nori tikėti pacientais
Su tais pačiais rūpesčiais VGPUL priėmimo skyriuje susiduria ir gydytojai terapeutai. „Darbą galėtume planuoti organizuotai, jei pacientai atvyktų tik tada, kai skubi pagalba jiems būtina“, - sakė Terapijos skyriaus vedėja Regina Petrauskienė.
Nors gydytoja mano, kad ne vienas tokių ligonių turėtų eiti į polikliniką, tačiau atėjusių į ligoninę gydytojai irgi negali išleisti neapžiūrėję.
„Viduje slypinčių ligų į akis pažiūrėjęs dažniausiai nepamatysi, todėl jei žmogus skundžiasi, kad jam skauda pilvą ar svaigsta galva, privalome išsiaiškinti tokios savijautos priežastis, - sakė R.Petrauskienė. - Tikiu pacientų sąžiningumu ir skaudu, jei jie tuo naudojasi. Prieš nuspręsdami kreiptis ne į šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę, žmonės turėtų pagalvoti, ar nevagia ligoninės gydytojų laiko iš tikrai rimtų ligonių“.
Tikisi sąmoningumo
Gydytoja R.Petrauskienė įžvelgia ir dar vieną problemą: ne visiems iš poliklinikos atsiųstiems ligoniams reikalinga būtinoji pagalba - šeimos gydytojai savo pacientus neretai į ligoninę siunčia tik išsitirti. Dėl panašios priežasties ir greitosios pagalbos automobiliais į ligoninę gana dažnai atvežama daugiau pacientų, nei reikėtų.
Abu gydytojai vieningai tikisi tiek pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų, tiek ir pacientų sąmoningumo. Jei kiekvienas adekvačiai įvertintų situaciją ir kreiptųsi arba būtų nusiųstas į tą gydymo įstaigą, kuri tuo metu iš tikrųjų yra reikalinga, nesusipratimų prie priėmimo skyriuje dirbančių gydytojų kabinetų durų būtų mažiau.
Aida VALINSKIENĖ
