Linksmas klegesys, bet ir nerimas veidukuose. Dalis šių septynmečių į mokyklą su gėle rankoje atkulniavo pirmą kartą. Šioje mokykloje tokių – tik apie šimtą, bet visoje Lietuvoje pirmokų – daugiau kaip 30 tūkstančių - keliais šimtais daugiau nei pernai. Pirmokėliai apie būsimą kasdienę veiklą žino tik iš pasakojimų, bet jau kupini lūkesčių.
Vyresni pradinukai jau turi mokslų patirties. Ir čia nuomonės išsiskiria.
Nors nuo pirmokų suolai šiais mokslo metais braškės, mokinių Lietuvoje drastiškai mažėja. Šiemet jų septyniais tūkstančiais mažiau nei pernai – 328 tūkstančiai. Ir ši tendencija kasmet vis ryškėja. Kaip ir svarstymai, ką daryti su prastėjančia mokslo kokybe. Vyresnieji mokiniai vardija skirtingas negeroves, kas labiausiai kliūva kremtant mokslus.
Aštri kritika
Dar aštriau švietimo kokybę kritikuoja ekspertai. Nuolat geriausia Lietuvos gimnazija tituluojamo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako: pamokų kokybė Lietuvoje atsilieka nuo pažangesnių šalių. Valdžia niekaip nesugalvoja, nuo ko pradėti pokyčius, o tai lemia, kad sėdime duobėje. Labiausiai esą į akis krinta prasta mokytojų kvalifikacija.
„Dažnai pajuokauju: jeigu tokia kvalifikacija būtų medikų, tai situacija būtų tikrai grėsminga ir greitai pasimatytų. Su mokytojų kvalifikacija tai nėra akivaizdžiai matoma, todėl galima kurį laiką problemą dengti“, - sakė Licėjaus direktorius.
„Bet kokie švietime žingsniai, kurie turėtų būti padaryti, jie bus itin nepopuliarūs, nes visa problema per daug užsitęsusi. Reikia, kad kažkas turėtų akivaizdžią viziją ir nebijotų. Esame pribrendę šoko terapijai, kai chirurginiu būdu reikia pjaustyti tam tikras dalis siekiant išgelbėti organizmą. (...) Jis gali vegetuoti ir labai ilgai, bet įsivaizduokit, kokia mūsų laukia perspektyva“, - kalbėjo Saulius Jurkevičius.
Išsamiau žiūrėkite TV3 siužete:
