Pokalbis su S. Jurkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kaip jūs vertinate tokį sprendimą? Kiek tai pagelbės pakelti vaikų lygį?
Galbūt sprendimas ir idėjiškai teisingas, tik reikėjo pradėti jį įgyvendinti dar praeitame tūkstantmetyje. Šis sprendimas tarsi kertasi su idėjine pozicija, kad reikia pasitikėti mokytoju. Reikia suteikti daugiau galios būtent mokytojui, žiūrėti, kaip jam sekasi ir visa kita, o dabar gaunasi, kad įvyksta totalus nepasitikėjimas mokytoju.
Nepasitikima nei pradinių klasių mokytojais, nei pagrindinės mokyklos mokytojais. Galiausiai, ta vadinama abitūra tęsiama lygiai tokiu pačiu principu. Lyg ir aiškiai pozicionuojama nuomonė, kad mokytojų parašytais įvertinimais pasitikėti negalima, reikia daryti išorinį patikrinimą.
O kaip žiūrėti į tai, kad pradinukams ilgą laiką net nerašomi pažymiai, o dabar staiga egzaminas? Kaip jūs žiūrite į tai kaip pedagogas iš vidaus?
Aš manau, kad tai yra totalus blaškymasis. Tai dainavome dainas apie pažymių nerašymą, o dabar jau bandome organizuoti tokį kietą patikrinimą. Aš manau, kad tai tik dar kartą rodo nuomonės neturėjimą, tarsi nežinojimą, ką daryti ir ko griebtis. Griebiamės už paskutinio šiaudo, tarsi tai padės pagerinti mokinių kokybę ir kažkas pasikeis.
Greičiausiai tai vėl bus tik formalus dalykas, kurį bus bandoma vienokiu ar kitokiu būdu apeiti.
Taip pat girdime apie tokį siūlymą, kad jeigu aštuntokai per patikrinimą nepasieks reikiamo lygio, tai kitais metais jiems bus sudaromas pasiekimų gerinimo planas ir bus 20 papildomų konsultacijų ne didesnėse nei 5 mokinių grupėse. Kiek jums tai atrodo realu?
Mano supratimu, tai apgailėtina. Mes vis bandome kažką papildyti, padėti ir visa kita, vietoj to, kad ramiai ir nuosekliai dirbtume. Mes čia kalbame apie minimalų slenkstį, apie ketvertuką. Jeigu lankai mokyklą ir šiek tiek dedi pastangų, tai tą pasiekti yra tikrai nesudėtinga.
Manau, kad šis procesas yra tarsi pelkė. Mes klimpstame ir klimpstame į kažkokią pelkę, vis bandydami padėti, kažką daryti, vis pasitelkdami psichologus, socialinius pedagogus, vietoj to, kad duotume aiškią, ramią nuostatą, kad ateiname į mokyklą ramiai mokytis, siekti tam tikro pasiekimų lygio, pažymiai turi būti rašomi atitinkamai ir tas procesas susidėliotų į savo vietas.
Bet to tarsi neišeina padaryti, ir kaip matome iš visko, kas čia siūloma, griebiamasi bet kokių galimybių, kad imituotume proceso gerinimą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
