S.Bieliauskienei byla inicijuota dėl galbūt netinkamo elgesio su teismo darbuotojais ir dėl procesinių terminų pažeidimo, R.Augustei – dėl bylinėjimosi su savivaldybe, atsisakant mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovė Loreta Braždienė TEDK nurodė, kad teisėja S.Bieliauskienė nuolat netinkamai elgiasi su teisme nagrinėjamų bylų dalyviais, nesilaikydama profesinės etikos jiems moralizuoja. Dėl nepagarbaus teisėjos elgesio su ja atsisako dirbti teismo posėdžių sekretorės, teisėjo padėjėjai.
„Nekorektiškas S.Bieliauskienės elgesys lemia nuolatinę su ja dirbančio personalo kaitą. Pasak teismo pirmininkės, teisėjai trūksta dalykiškumo ir santūrumo, ji prastai valdo emocijas kritinėse situacijose“, – drausmės bylos motyvus nurodo Nacionalinė teismų administracija.
Atlikus teisėjos darbo patikrinimą taip pat nustatyta, kad S.Bieliauskienė dažnai pažeidžia procesinius terminus, turi didelį neišnagrinėtų bylų skaičių. TEDK atkreipė dėmesį, kad teismo vadovė netinkamą teisėjos S.Bieliauskienės elgesį užfiksavo ne kartą ir įžvelgė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų padorumo ir pareigingumo principų pažeidimo požymių.
„Teisme mėginta taikiai išspręsti situaciją – teisėjai buvo skirtas atskiras kabinetas, pakeisti keturi padėjėjai, šešios posėdžių sekretorės, tačiau taikytos priemonės nepasiteisino. Teisėja iki šiol nepripažįsta savo netinkamo elgesio. TEDK vertino, kad nepagarbus teisėjos elgesys su teismo personalu, nuolat daromi procesiniai pažeidimai yra netoleruotini, todėl teisėjai S.Bieliauskienei buvo iškelta drausmės byla“, – konstatavo drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
Dėl galbūt netinkamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos R.Augustės elgesio kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Skunde nurodoma, kad ši teisėja nemoka valstybėje įstatymais nustatyto mokesčio – vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Teisėja su šiuo kaltinimu nesutinka ir nuo 2011 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimus skundžia teismams.
„Teisėjos vengimas mokėti mokesčius ir siekis išvengti mokesčių mokėjimo naudojantis priverstinio išieškojimo senatimi yra nesuderinamas su teisėjo priesaika ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimais“, – teigiama teikime.
TEDK nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės dėl netinkamo teisėjos R.Augustės elgesio pasitvirtino, nustatyta, kad teisėja nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, todėl jai iškelta drausmės byla.
„Konfliktinėse situacijose teisėjas turėtų ieškoti kompromiso ir taikaus sprendimo būdo, o ne veltis į daug metų trunkančius teisinius ginčus dėl nedidelės sumos (iki 30 eurų). Taip pat teisėjas turėtų nepiktnaudžiauti teisminių institucijų laiku ir sąnaudomis“, – teigia A.Gutauskas.
Teisėjoms iškeltos drausmės bylos perduodamos Teisėjų garbės teismui. Jis gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų: pareikšti pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą. Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali pasiūlyti prezidentei ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar pasiūlyti prezidentei kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.
