Vilniaus festivalis – neabejotinas lyderis tarp kultūros ir meno renginių Baltijos regiono šalyse. Jis uolus sostinės kultūrinio gyvybingumo kurstytojas, prestižinis ir solidus renginys, skleidžiantis ryškiausias ir nepaneigiamas muzikinio pasaulio vertybes. Kaip ir visada, vienuoliktasis Vilniaus festivalis, įvyksiantis birželio 14–liepos 3 d., taps muzikos meno supermeistrų scena ir panardins publiką į multikultūrinę atmosferą bei polistilistines programas.
Vilniaus festivalis – tai stilinga kultūrinė platforma, kurioje sąveikauja muzikos meno supermeistrai: nuo legendinio amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono ir Naujojo Orleano džiazo simbolio Wyntono Marsalio, publikos numylėtinių altisto Jurijaus Bašmeto ir smuikininko Gidono Kremerio iki azartiškojo Petro Geniušo ir charizmatiškojo Vytauto Juozapaičio dueto.
Tačiau Vilniaus festivalis, tai ne tik skirtingiausių atlikėjų, kompozitorių ir menininkų interakcija, bet ir polistilistinių programų arena. Nuo sukrečiančio muzikinio įvykio J.S. Bacho „Pasijos pagal Joną“ iki dualistinės K. Szymanowskio muzikos, balansuojančios tarp vėlyvojo romantizmo ir impresionizmo; nuo šviežiausių lietuvių autorių premjerų iki įvairias epochas, formas ir autorius derinančių programų; galiausiai, nuo pirmapradžio džiazo iki modernių jo improvizacijų. Toks istorinių ir modernių pasaulinės kultūros vertybių skleidimas jau nuo pirmojo 1997 m. Vilniaus festivalio tapo pagrindine jo idėja.
Galų gale, Vilniaus festivalis, aktyviai dalyvaudamas kultūrinio turizmo programose ir tampriai bendradarbiaudamas su diplomatinėmis užsienio atstovybėmis, tapo multikultūriniu visuomenės forumu, kuriame susitinka ne tik Lietuvos publika, bet ir užsienio ekspertai, svečiai ir turistai. Apie šį solidų, ypač profesionalų renginį ne kartą rašė didieji Europos laikraščiai, į Vilnių atsiuntę savo žurnalistus ir kritikus, o šiemet tarp besidominčiųjų yra „Mezzo“ TV kanalas.
Vienuoliktojo Vilniaus festivalio startas įvyks birželio 14–15 d., stulbinančiu ir impozantišku J. S. Bacho „Pasijos pagal Joną“ sceniniu pastatymu – bendra Paryžiaus „Le Châtelet“ ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrų bei „Vilniaus festivalio 2007 “ produkcija. Pasijos inscenizaciją režisuoja vienas ryškiausių eksperimentinio teatro kūrėjų Robertas Wilsonas (JAV), garsiųjų Philipo Glasso operų režisierius. Šio kūrinio premjera Lietuvoje skiriama Vilniaus festivalio „krikštatėviu“ tituluojamo, nesenai anapilin iškeliavusio maestro Mstislavo Rostropovičiaus atminimui.
Ne mažiau įspūdingas turėtų būti ir festivalio finišas – liepos 3-iosios vakarą Siemens arenoje išgirsime šių dienų Amerikos džiazo simbolį, Naujojo Orleano kultūros energiją skleidžiantį trimitininką Wyntoną Marsalį. Jis atvyks su savo Linkolno menų centro džiazo orkestru, kuris kritikų ne kartą aiškiai paskelbtas geriausiu šiandienos bigbendu pasaulyje.
Toliau puoselėjant aktualią tradiciją, šiemetiniame Vilniaus festivalyje išgirsime dvi festivalio inicijuotas lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras. Birželio 22 d. koncerte skambės vienos produktyviausių ir aktyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“. Kompoziciją atliks tikri šiuolaikinės muzikos entuziastai – choras „Jauna muzika“ ir dirigentas Robertas Šervenikas, diriguosiantis Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Solo partijas atliks Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Edgaras Montvidas (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas). O birželio 19 d., netrukus po to, kai nacionalinės premijos laureatai Petras Geniušas ir Vytautas Juozapaitis išnirs iš K. Pendereckio, G. Mahlerio ir M. Ravelio muzikos apmąstymų, išgirsime Lino Rimšos naujos kompozicijos premjerą. Jo koncertinis paveikslas „Intymumas“ taps klasikos korifėjų kūrinių ir šiuolaikinės jaunimo muzikos lydiniu.
Šiemetinis Vilniaus festivalis bus sklidinas jubiliejų ir jubiliatų. Birželio 17 d. koncertas dedikuotas pošopeniško lenkų autoriteto Karolio Szymanowskio (1882–1937) jubiliejiniams metams. Ta proga festivalyje svečiuosis ryškiausi Lenkijos atlikėjai – N. Paganini konkurso (2001) nugalėtojas smuiko virtuozas Mariuszas Patyra ir Varšuvos filharmonijos simfoninis orkestras, diriguojamas orkestro direktoriaus ir meno vadovo Antonio Wito. Birželio 24 d. vakarą išgirsime ypatingą lietuvių publikos simpatiją – alto guru Jurijų Bašmetą, kurio vadovaujamam orkestrui „Maskvos solistai“ šiemet sukanka 15 metų. O birželio 25 d. koncerto centre – smuiko autoritetas Gidonas Kremeris, Vilniuje švęsiantis savo 60-metį. Negana to, jo vadovaujamas orkestras „Kremerata baltica“ – Baltijos valstybių muzikos ambasadorius, pasiners į 10-ojo savo gimtadienio atmosferą. Bet ir tai dar ne viskas, nes birželio 27 d. džiazo improvizacijos projekte, 50-ąjį jubiliejų minės ne kas kitas, kaip saksofono meistras Petras Vyšniauskas, muzikuosiantis su būriu ištikimų draugų.
2007 metų festivalis taps tikra orkestrų muzikos fiesta, kurioje dalyvaus net devyni skirtingi muzikantų kolektyvai: veržlūs ir solidūs, neprilygstami ir įgudę. Birželio 26 d. stebėsime Lietuvos kamerinio orkestro pasirodymą su smuikininku Vadimu Repinu, pelnytai tituluojamu Davido Oistracho inkarnacija. O birželio 29 d. ypatinga festivalio staigmena laukia pučiamųjų muzikos gerbėjų – pašėlusių ir nepaprastai talentingų britų trombonisčių kvartetas „Bones Apart“ gros jausmingąjį baroką bei su Vilniaus festivalio orkestru svinguos George’o Gershwino bei Jano Koetsiero stiliumi.
