Jei Vilniaus miesto savivaldybė laikytųsi galiojančių įstatymų, dangoraižių senamiesčio - urbanistinio paminklo - vizualinės apsaugos zonoje neturėtų būti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs visuomeninės organizacijos Vilniaus "ėvėryno bendruomenė" kreipimąsi, panaikino Vilniaus savivaldybės sprendimą, patvirtinantį miesto centrinės dalies aukštuminių pastatų schemą. Pagrindinis įstatymo pažeidimas - schema priimta nesvarsčius jos su visuomene, taikant supaprastintą operatyviojo planavimo procedūrą.
Visuomeninė organizacija "ėvėryno bendruomenė" teismui apskundė Vilniaus savivaldybės sprendimą "Dėl Vilniaus miesto centrinės dalies papildomų apribojimų aukštutiniams pastatams statyti schemos tvirtinimo" (toliau tekste - schema). Skundą bendruomenė grindė tuo, jog savivaldybės sprendimas priimtas pažeidžiant galiojančius įstatymus, jų lydimuosius aktus, paminklosauginius reglamentus, Vilniaus bendrąjį planą bei kitus teritorijų planavimo dokumentus ir nesvarsčius šio sprendimo su visuomene.
Be to, "ėvėryno bendruomenės" atstovai nurodė, jog schemos pavadinimas yra klaidinantis - "sprendimo pavadinimas akivaizdžiai neatitinka jo turinio, nes juo yra siekiama ne apriboti pastatų aukštingumą, bet pašalinti dabar galiojančius apribojimus".
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog "ėvėryno bendruomenės" skundas yra tenkintinas.
"Prastūmė" operatyvųjį planavimą
"Vilniaus valdžia nuėjo lengviausiu keliu - nesitarę su visuomene, kaip reikalauja LR teritorijų planavimo įstatymas. Manipuliuodami sąvokomis, centro užstatymo schemą prilyginę operatyviajam planavimui jie priėmė sprendimą, kuriuo mėgina įteisinti kitiems įstatymams prieštaraujančią statybą", - LŽ sakė "ėvėryno bendruomenės" atstovas Žvėryno seniūnijos tarybos pirmininkas Liudvikas Ragauskis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija priimdama sprendimą rėmėsi 1998 metais patvirtintu Bendruoju miesto planu, kuriame konstatuojama, jog kiekviena Vilniaus dalis išsiskiria savitais saugotinais kraštovaizdžio ir erdvių sąrangos bruožais, kurie turi būti atskleidžiami rengiant specialiuosius bei detaliuosius planus ir puoselėjami. Teismas nustatė, jog Bendrojo plano reikalavimų turi būti laikomasi rengiant specialiuosius arba detaliuosius planus, o aukštingumas turi būti tikslinamas remiantis atskirų miesto dalių bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais.
Iš tikrųjų visa aukštingumo schema patvirtinta remiantis operatyviojo planavimo reikalavimais. Tokiu atveju nereikia svarstyti su visuomene. Tačiau operatyvusis planavimas galimas tvirtinant tik vienos rūšies planavimo dokumentus, tikslinant alternatyvas, o ne bendrojo planavimo dokumentus.
"Remiantis teismo sprendimu visi aukštuminiai pastatai Konstitucijos prospekte pastatyti pažeidžiant Vilniaus miesto Bendrąjį planą ir urbanistinės vietovės paminklo UV-70 reglamentą", - sakė "ėvėryno bendruomenės" atstovas Ragauskis.
Abejojo dėl interesų
Skaitytojams gali kilti klausimas, kodėl Vilniaus "ėvėryno bendruomenė" rūpinasi miesto centro reikalais. Dėl bendruomenės ginamo viešojo intereso teisme abejojo ir savivaldybės atstovai. Tačiau teismas nustatė, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos pagal tarptautinę Orhus konvenciją turi teisę ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl aplinkosaugos problemų, o kraštovaizdis - aplinkosaugos dalis. "Mes jau ankstesniuose teismuose - dėl statybų vandens malūno, technikos paminklo, teritorijoje sukūrėme precedentą, kad visuomeninės organizacijos, gindamos viešąjį interesą, galėtų kreiptis į teismus. Šiuo klausimu skirtas teismo tyrimas, ir kitiems visuomeninių organizacijų atstovams ateityje bus lengviau ginti savo interesus bei bylinėtis", - sakė Ragauskis. Paklaustas, ar negaila laiko ir jėgų, jis savo ruožtu paklausė: kas tai darytų, jei ne jie? "Piketai, demonstracijos ir protestai jau atgyveno. Kaip ir dera demokratinėje valstybėje, visus ginčytinus klausimus turi spręsti teismai. Mes į juos ir kreipiamės", - sako Ragauskis.
Jis pažymėjo, jog daugumą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių sudaro ne vilniečiai ir jie menkai jaučia miesto raidą, jo architektūros unikalumą, gal todėl ir priimami sprendimai, pažeidžiantys saugojamas miesto teritorijas.
Nežino, ką darys
Schema buvo parengta remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros mokslininkų darbu, už kurį savivaldybė sumokėjo 80 tūkstančių litų. Darbo vadovas profesorius Zigmas Daunora sakė, jog mokslininkų pasiūlyta idėja centre statyti atsižvelgiant į foninį aukštį priimtoje schemoje supaprastinta ir apibendrinta. "Mes nurodėme, kad kiekvienam naujam statiniui reikalingi tyrimai ir nesiūlėme apibendrinti", - sakė profesorius.
Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovė spaudai pareiškė, jog departamentas šiai schemai nepritarė, nė vieno jų atstovo parašo prie schemos nėra. Dar prieš ją priimant į Vilniaus savivaldybę buvo nusiųstas laiškas, pasirašytas departamento direktorės Dianos Varnaitės, kuriama pareikšta neigiama nuomonė apie rengiamą schemą.
Miesto plėtros departamento direktorius Aleksandras Lukšas, kurio vadovaujamas departamentas rengė sprendimą dėl aukštutinių pastatų reglamentavimo, per departamento sekretorę pasiūlė kalbėtis su savivaldybės teisininkais. Teisės ir personalo departamento specialistas Vidas Rudokas, drauge su kolegomis atstovavęs savivaldybei teisme, irgi buvo nekalbus. "Nežinau, ar dabar dar schema galioja, nenorėčiau komentuoti, o sprendimą, ar apskųsti apygardos administracinio teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, priims miesto meras", - sakė Rudokas.
“Lietuvos žinios” (www.lzinios.lt)
