Naujoji Dailiaus Dargio knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas" dar nespėjo pasiekti visų šalies knygynų. Tačiau susidomėjimas ja žaibiškai plinta. Skelbiame ištrauką apie anuomet gyvavusios Vilniaus brigados vyrų, kurie atliko ir pinigų gabentojų vaidmenį, įtaką.
Jie vis dar gyvi
Po žurnalisto Vito Lingio nužudymo pradėjus narplioti Vilniaus brigados nusikaltimus paaiškėjo, kad šita žmogžudystė sostinės mafijos planuose buvo tik pradžia – gauja rengėsi kur kas platesnio užmojo nusikaltimams. Remiantis vėliau viename leidinyje skelbtu interviu, Borisas Dekanidzė (vadinamasis Vilniaus brigados vadeiva, kuriam 1995-ųjų liepą paskutiniajam nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo įvykdyta mirties bausmė dėl V. Lingio žmogžudystės užsakymo – red. past.) tuomečiam Vilniaus apygardos prokurorui Gintarui Jasaičiui, tyrusiam Vilniaus brigados lyderio įsakymu nužudyto žurnalisto bylą, siekęs įvykdyti Lietuvoje politinį perversmą.
„Per apklausas B. Dekanidzė apie V. Lingio nužudymą nieko nekalbėjo, – knygos autoriui pasakojo iki šiol prokuratūroje dirbantis G. Jasaitis. – Jis pyko ant kitų brigados narių, kurie davė jam nepalankius parodymus, nesilaikė išankstinių susitarimų, vadino juos „ožiais“. Paskui akcentavo, kad to meto politinė valdžia neprieštaravo, jog Vilniaus brigados darinys egzistuotų, nes jų tikslas buvo sureguliuoti smulkias nusikalstamas grupuotes.
Anot jo, brigadiniai darė įtaką nusikalstamumo kontrolei, kad jis neplistų ir panašiai. Aišku, buvo ir konkrečių dalykų, kalbėta apie tam tikrus šalies politikus. Dabar sunku pasakyti, ar tai buvo tiesa. Buvo minimos tam tikros sąsajos su politikais. Diskusijos, susitikimai, kurie vyko su aukštais šalies žmonėmis ir jų patikėtiniais. Minėjo konkrečias pavardes, tačiau negalėčiau jų įvardyti. Pasakysiu, kad tie žmonės iki šiol gyvi. Negaliu tvirtinti, kad jis sakė teisybę.
Juk galėjo būti ir tikslingi vedžiojimai. Vertinant iš psichologės perspektyvos, jis nelabai ką turėjo prarasti. Dėl V. Lingio nužudymo jis nešnekėjo, neprisipažino iki pat galo. Jam buvo pasakyta, kad jei duos parodymus, procesas bus atnaujintas, ištirti tikrieji organizatoriai, kai kuriomis mūsų versijomis, jie galėjo būti ir ne Lietuvoje. Bet jis pasakė nieko apie tai nekalbėsiąs. Jis norėjo pasirodyti garbingas ir laikėsi nusikaltėlių taisyklių iki galo.“
Greitieji verslai
Kaip naujoje lietuviškos mafijos istorijų knygoje teigė G. Jasaitis, apie santykius su politikais Vilniaus brigados vadeiva mielai kalbėjo, pasakojo apie tam tikrus ekonominius procesus, kuriems įtakos turėjo brigadiniai.
„Niekam ne paslaptis, kad per gana trumpą laiką šie asmenys dalyvavo metalo kontrabandoje iš Rytų į Vakarus pergabenant kurą ir kitose veiklose, – kalbėjo G. Jasaitis. – Taip pat jie dirigavo kitam „greitam“ verslui, kurio pelnas būdavo 100, o kai kada net 200 procentų. Kaip žinoma, tokiame versle dalyvavo ir pradedantieji to meto verslininkai. Juk anuomet ekonominė policija buvo sugriauta. Matėme tuos procesus, bet nebuvo kam skirti išstudijuoti tą temą, analizuoti, rinkti informaciją.
Žinojome įmonių pavadinimus, bet nebuvo kam patikrinti, pasekti, ką jos realiai veikia. Išskyrus kriminalinę veiklą, atidžiau pažvelgti į ekonominius procesus fiziškai neturėjome nei laiko, nei jėgų. Šiuo požiūriu organizuoti nusikaltėliai turėjo sukaupę pakankamai lėšų, kad galėtų jas investuoti į tam tikrą verslą. Pagal organizuoto nusikalstamumo abėcėlę, kai legalizuojami nusikalstamu būdu gauti pinigai, po kurio laiko nusikaltėlis nori tapti legaliu verslininku ir dalyvauti versle. Lietuvoje taip buvo šimtu procentų. Norint įvardyti, kas iš dabartinių žinomų verslininkų, milijonierių yra užaugęs ir atėjęs iš minėtos terpės, reikėtų gerai peržiūrėti jų verslo priešistorę nuo 1990 metų.“
Ką šiandien veikia Tadeušas Vasilevskis-Gibonas ar Viktoras Polonskis-Vesna?
„Ką veikia kiti jų kolegos, žinome. Jie visi daugiau ar mažiau sukosi versle, – prisimena prokuroras. – Bet tikrai nebuvo prie tikrųjų, kurie kadaise maitinosi iš brigadinių. Šie anuomet turėjo ryšių Rytuose su nusikalstamomis grupuotėmis. Ukrainoje vyko privatizacijos, įvairiausio masto grobimai, spalvotųjų, retųjų metalų, naftos produktų, panaudotos karo technikos kontrabanda. Kai kada jie vertėsi neteisėta radioaktyviųjų medžiagų prekyba. Tai jie vadino „raudonuoju gyvsidabriu“.
Rubliai iškeliavo per Latviją
Kaip iš Lietuvos buvo išvežti rubliai? Kokiais orlaiviais?
„Tuo metu informacija truputį praslydo, bet niekas nieko nedarė, – pasakojo G. Jasaitis. – Esu įsitikinęs, kad šias aplinkybes specialiosiosios tarnybos neblogai žinojo. Kodėl niekas nesukruto? Prie viso to galėjo prisidėti brigadiniai, rublių galėjo atsirasti ne tik iš komercinių bankų.
Ta pati istorija su Vidaus reikalų ministerijos įsigytais Kalašnikovo automatais. Pardavė tuos automatus vienas tuometinių Vilniaus brigados vadeivų Dovydas Kaplanas (kai kurių šaltinių teigimu, šiuo metu gyvena Izraelyje – red. past.), kuris buvo B. Dekanidzės parankinis ekonominėje sferoje. Aišku, tyrimą užsukome. Supratę, kad Lietuvoje jiems sudėtinga veikti, jie perdarė sutartis su Latvijos banku. Kai atvažiavome į Latvijos banką išsiaiškinti padėties, jie pareiškė neva grynaisiais išėmė pinigus banke.
Patys jie nieko neaiškino, paprasčiausiai atvedė neegzistuojantį žmogų su pasu, šis išėmė iš kasos 110 milijonų rublių. Taip buvo daroma norint nuslėpti, kur toliau nukeliavo pinigai. Bet tai tik fikcija, nes 110 milijonų rublių, paimtiems net stambiausiomis kupiūromis, reikėjo poros sunkvežimių. Banko valdybos pirmininko, kuris buvo B. Dekanidzės draugas, paklausiau, nejaugi jis su dviem sunkvežimiais į banką atvažiavo iš kasos pasiimti tokių pinigų. Jie suprato, kad nesame kvailiai ir suvokiame, jog buvo padaryta kitokia finansinė operacija. Greičiausiai ši suma buvo konvertuota į JAV dolerius, kad nesimatytų, iš kurios sąskaitos. Lietuvoje buvo nesudėtinga surinkti tokią informaciją, o Latvijoje tomis dienomis būdavo galima bet kam paskambinti ir viską nukreipti sau naudinga linkme. Kaimynų šalyje tada viską lėmė įtakingos pažintys.“
Saugumiečių bylų herojai
Vieną didžiausių lietuviškos mafijos bylų su kolegomis nagrinėjęs prokuroras G. Jasaitis per mūsų susitikimą aiškiai leido suprasti, kad KGB šešėlis persekiojo ne tik Georgijų (2010 m. pradžioje mirė dėl sveikatos sutrikimų – red. past.) ir Borisą Dekanidzes, bet ir iki šiol neaiškiais maršrutais tarp Vilniaus ir Rygos besiblaškantį buvusį Vilniaus brigados smogikų būrio vadą Igorį Tiomkiną-Timochą.
Kai kurių šaltinių teigimu, I. Tiomkino artimieji buvo glaudžiai susiję su specialiosiomis tarnybomis: tėvas Aleksejus – buvęs sovietų armijos Šiaurės miestelio Vilniuje vadas, brolis Olegas – buvęs KGB karininkas. Tiesa, suklestėjus Vilniaus brigadai, jie abu tarnavo Rusijoje.
„Kadaise teko susipažinti su 1980–1989 metais KGB agentų surinkta byla „Gauja“ – kalbėjo G. Jasaitis. – Sovietinio režimo metais Lietuvoje B. Dekanidzė sostinėje supirkdavo valiutinius čekius. Tada jie prilygo doleriui, tačiau juos buvo galima išleisti tik „beriozkų" parduotuvėse. Jo veiklos mastai tapo žinomi KGB, todėl jie pradėjo operatyvinio tyrimo bylą. Kitoje byloje „Organizuoto nusikalstamumo gauja“ per kelerius metus buvo nustatyti gaujos narių ryšiai, susibūrimų vietos, vykdoma neteisėta veikla. Galimybės, kad būtent šios medžiagos pagrindu B. Dekanidzė galėjo būti užverbuotas KGB, neatmesčiau.“
Anot jo, I. Tiomkino pavardė figūravo ir minėtoje saugumo darbuotojų operatyvinio tyrimo byloje, todėl pamąstymų gali būti įvairių.
Manoma, jog naujoji knyga „Kruvinasis mafijos maršrutas” sulauks nemažo susidomėjimo, kadangi joje rašoma apie visos šalies gangsterius (nuotr. Balsas.lt)
Taip pat skaitykite:
Kas galėjo užsakyti S. Čiapo mirtį?
Kas siejo S. Čiapą ir Daktarus? (II)
