Apie prieglobsčio bylų nagrinėjimą, planuojamus teisės aktų pakeitimus šioje srityje kalbamės su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene ir šio teismo teisėju Sauliumi Jakaičiu.
Kiek šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs skundų dėl atsisakymo suteikti politinį prieglobstį?
J. M.: Šiuo metu esame gavę virš 300 pabėgėlių skundų ir kasdien šis skaičius didėja. Teisme dirba 20 teisėjų, todėl akivaizdu, jog jų darbo krūvis išaugo ne vienu šimtu procentų. Žinoma, taip pat išaugo ir teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių bei Teismo Bylų raštinės darbuotojų darbo krūvis. Bylų, kylančių iš užsieniečių teisinės padėties reguliavimo santykių, kontekstas yra labai jautrus, todėl įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme yra nustatęs ypač trumpus šių bylų išnagrinėjimo terminus – byla turi būti išnagrinėta per 2 mėnesius nuo tokio skundo priėmimo teisme.
Noriu akcentuoti, kad teisme gaunamų skundų, kylančių iš kitų teisinių santykių, pagal kompetenciją priskiriamų administraciniam teismui, šiuo metu nesumažėjo. Todėl skubos tvarka nagrinėjant teismą užplūdusius skundus, kitų bylų nagrinėjimas galimai pailgės. Žinoma, matau ir labai vertinu teisėjų pastangas viską atlikti laiku, tačiau tai gali būti objektyviai neįmanoma, nes para turi tik 24 valandas. Įvertinus šią situaciją, administracinėmis priemonėmis, nustatytomis įstatyme, apie kurias plačiau pasisakys mano kolega teisėjas Saulius Jakaitis, bus bandoma reguliuoti nepaprastai išaugusį darbo krūvį.
Kokia šių bylų problematika, nagrinėjimo eiga, kiek skundų teismas jau išnagrinėjo?
Teismo vaidmuo, nagrinėjant šias bylas, tampa išskirtinai svarbus, kadangi, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), Vilniaus apygardos administracinio teismo priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Sveikintina, kad šį reguliavimą ketinama artimiausiu metu keisti, grąžinant apeliacijos galimybę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT).
Skundų gauname pačių įvairiausių, taip pat ir procesinių klausimų, prašant įvertinti, ar pagrįstai pabėgėlių skundų nepriėmė nagrinėti ikiteisminė institucija – Komisija. Pažymėtina, kad sprendimų apskundimo laikas pagal naują reguliavimą perpus sutrumpėjo. Šiuo metu praktiškai 50 procentų priimamų sprendimų yra skundžiama teismui.
Teismo sprendimai jau yra priimti 35 bylose ir kasdien skelbiami vis nauji. Šiuo metu visiškai ar iš dalies yra patenkinti 8 pabėgėlių skundai, visi jie susiję su prašymais atnaujinti sprendimų apskundimo terminą apskųsti priimtus sprendimus ikiteismine tvarka – Komisijai. Teismas išnagrinėjęs bylas šiais atvejais konstatavo, jog terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pvz., laiku negavo sprendimo ar nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba ir pan. Keliolika administracinių bylų dėl prieglobsčio buvo nutrauktos, nes skundus pateikę pareiškėjai savavališkai pasišalino iš Lietuvos, ir kol kas turėjome tik vieną atvejį, kai skundas buvo paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas jį atsiėmė priėmęs sprendimą pasinaudoti legalia išvykimo iš Lietuvos galimybe.
Teisėjai kiekvienu atveju skiria labai didelį dėmesį situacijai individualizuoti ir analizuoti. Teismas daugeliu atveju jau išnagrinėtose bylose yra priėmęs neigiamus pareiškėjams sprendimus, kitaip tariant, patvirtino tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos priimtų sprendimų išvadas, jog pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal to paties įstatymo 87 straipsnį nėra pagrindo.
Teismas išnagrinėtose bylose yra konstatavęs, kad nenustatyta pateisinamų priežasčių neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, pareiškėjai neturi jokių ryšių su Lietuva ir nenustatyta reali rizika, kuri suponuotų tarptautinės apsaugos poreikį. Nagrinėdamas bylas, kaip minėjau, teismas akylai įvertina pareiškėjų kilmės valstybės situaciją, tikruosius jų atvykimo į Lietuvą motyvus ir tikslus, jei nustatoma, kad atvykimo priežastys yra ekonominės, tuomet akivaizdu, jog toks skundas netenkinamas.
Dažniausiai skunduose pareiškėjai nurodo persekiojimo grėsmę savo kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad jie šią aplinkybę privalo patvirtinti įrodymais, nepakanka vien teiginių. Įrodžius būtinąsias pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos sąlygas, numatytas Įstatyme, pareiškėjams tokį statusas suteikiamas. Taip pat teismas visais atvejais vertina, ar nebuvo žmogaus teisių pažeidimo procedūrose.
Visi pareiškėjų skundai dėl prieglobsčio nagrinėjami nuotoliniuose neviešuose teismo posėdžiuose, juose dalyvauja patys pareiškėjai, esantys laikinose apgyvendinimo vietose, taip pat valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kurie padeda procese pareiškėjams tinkamai realizuoti procesines jų teises. Iki šiol visos šios bylos buvo išnagrinėtos per pirmą posėdį.
Dažniausiai kaip pareiškėjų kilmės valstybė nurodoma Irakas, tačiau gauname skundų ir iš Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Togo, Siera Leonės, Sirijos, Gvinėjos, Malio, Bangladešo, Irano, Senegalo, Tadžikistano ir pan.
Visuose nuotoliniuose posėdžiuose privalomai dalyvauja ir vertėjai. Jų vaidmuo labai svarbus užtikrinant pareiškėjo teises dalyvauti procese jam suprantama kalba. Dažniausiai vertėjams tenka versti iš kurdų (sorani ir kurmandži dialektai) kalbos, tenka ieškoti ir itin retų kalbų vertėjų: persų, talibų ir kt. Sudėtingesni atvejai, kai bylose reikalingas dvigubas vertimas: verčiama iš anglų ar prancūzų kalbos į itin retą kalbą, kuri vienintelė yra suprantama pareiškėjui. Tokiu atveju posėdis užtrunka, o vienos valandos vertimo paslauga žodžiu iš minėtų kalbų kainuoja apie 100 eurų.
Iš tiesų mūsų teismas susiduria su iššūkiais, situacija nėra lengva, teisėjų pasitarimuose diskutuojame dėl procesinių galimybių greičiau nagrinėti pabėgėlių bylas, teisėjai supranta šių bylų svarbą ir jautrumą, tai patvirtins, manau, ir kolega teisėjas Saulius Jakaitis.
Kokia šiuo metu yra prieglobsčio bylų nagrinėjimo tvarka ir kuo ji skiriasi nuo anksčiau galiojusios tvarkos?
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. liepos 23 d., buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nesuteiktas jam prieglobstis, t. y. pabėgėlio statusas ar laikina apsauga, galėjo paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (jeigu prašymas suteikti prieglobstį iš esmės buvo išnagrinėtas skubos tvarka). Apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos galėjo būti skundžiamas LVAT.
2021 m. liepos 23 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys privalomą ikiteisminę skundų dėl Migracijos departamento sprendimų, priimtų dėl prašymų suteikti ar nesuteikti prieglobstį, nagrinėjimo tvarką, t. y. buvo nustatyta, kad minėti Migracijos departamento sprendimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos turi būti skundžiami Migracijos departamentui. Vidaus reikalų ministrė nustatė, kad Migracijos departamente skundus ikiteismine tvarka nagrinėja kolegiali institucija, t. y. Skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos.
Be to, minėtu Įstatymo pakeitimu buvo įtvirtintas dar vienas labai reikšmingas pakeitimas, kuris nustatė, kad skundas dėl ikiteismine tvarka priimto Migracijos departamento sprendimo per 7 dienas nuo jo įteikimo dienos gali būti paduodamas atitinkamam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Taigi, iš esmės buvo panaikinta teisminės apeliacijos kontrolės funkcija, eliminuojant iš skundo nagrinėjimo LVAT. Atkreiptinas dėmesys, kad skundas administraciniame teisme turi būti išnagrinėtas per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Minėtų teisės aktų pakeitimo tikslas yra aiškus ir suprantamas, t. y., Lietuvai susidūrus su neregėto masto migrantų krize, siekiama paspartinti sprendimų, susijusių su migrantais, priėmimą visais lygmenimis, taip pat ir sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo patikros funkciją.
Įstatyme nustatyta, kad skundas dėl ikiteismine tvarka priimto Migracijos departamento sprendimo paduodamas atitinkamam administraciniam teismui, tad kodėl visi skundai patenka tik į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir kaip tai atsiliepia bylų nagrinėjimo trukmei?
S. J.: Šiuo atveju tenka tik apgailestauti, kad, siekiant paspartinti prieglobsčio bylų nagrinėjimą, tinkamai nebuvo pakoreguotos procesinės tokių bylų teismingumo taisyklės, kurios būtų leidusios tokias bylas nagrinėti visuose apygardų administraciniuose teismuose, pvz., nustatant, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę skundą paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui pagal savo buvimo vietą.
Šiuo metu visi prieglobsčio prašytojų skundai dėl jiems Migracijos departamento priimtų nepalankių sprendimų patenka tik į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes atsakovo Migracijos departamento buveinė yra Vilniuje (bendra bylų teismingumo taisyklė). Tad visas minėtų bylų krūvis, susijęs su migrantų krize, tenka būtent vienam teismui – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Dėl tokios susidariusios situacijos gerokai padidėjo mūsų teismo darbo krūvį, o tai, beje, užtęsia pačių prieglobsčio bylų nagrinėjimo terminus, t. y. lėtina šios kategorijos bylų nagrinėjimo procesą, jau nekalbant apie kitų kategorijų bylas, kurių proceso dalyviai turėtų apsišarvuoti kantrybe; ne paslaptis, kad tai turi įtakos ir sprendimų kokybei. Tiesa, reikėtų paminėti, kad tam tikri Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) pakeitimai, nors ir nesusiję su teismingumu, buvo padaryti, konkrečiai buvo pakeistas ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta galimybė bylas perduoti kitam teismui, tą gali padaryti išorinę priežiūrą atliekantis subjektas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Tačiau norint taikyti šią nuostatą, reikalingos tam tikros įstatyme nustatytos sąlygos, be to, turi būti atitinkamų subjektų valia ir pan. Pabrėžtina ir tai, kad iki šios dienos minėta ABTĮ nuostata dėl prieglobsčio bylų perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui dar nėra taikyta.
Kokios teismo sudėties nagrinėjamos prieglobsčio bylos?
S. J.: Šiuo metu prieglobsčio bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėjų nagrinėjamos vienasmeniškai; anksčiau, iki Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tokios bylos būdavo nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijose. Bylų nagrinėjimas vienasmeniškai leidžia jas nagrinėti sparčiau, taupomas kitų teisėjų, kurie tuo pačiu metu gali nagrinėti kitas prieglobsčio bylas, laikas. Tačiau, reikalui esant, bet kada gali būti sudaryta teisėjų kolegija konkrečiai prieglobsčio bylai nagrinėti.
Seime vėl svarstomos naujos pataisos dėl prieglobsčio bylų nagrinėjimo. Kokia jų esmė?
S. J.: Seime jau svarstomomis pataisomis, be kita ko, siūloma atsisakyti sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo apskundimo ikiteisminės tvarkos, t. y. Migracijos departamento priimti sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos iš karto būtų skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui (tiksliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui), jis sprendimą turėtų priimti per du mėnesius nuo skundo priėmimo teisme dienos.
Taip pat vėl būtų nustatoma teisminės apeliacijos funkcija, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos būtų skundžiamas LVAT, o jis sprendimą turėtų priimti per vieną mėnesį nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.
Tačiau akivaizdu, kad svarstomos pataisos neprisidės prie spartesnio prieglobsčio bylų nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, greičiau bus priešingai. Pakeitimais nesprendžiamas prieglobsčio bylų teismingumo klausimas, kuris leistų pasidalyti bylų našta su kitu apygardos administraciniu teismu, iš esmės sugrąžinamas bylų nagrinėjimas teisėjų kolegijose, tai lems papildomas teisėjų darbo ir laiko sąnaudas ir pan. Akivaizdu ir tai, kad apskritai prieglobsčio bylų nagrinėjimas užtuks ir dėl to, kad vėl įvedama teisminės apeliacijos funkcija.
Numatyta, kad minėti pakeitimai įsigalios nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
