Vilniaus aerouostas: skrydžiai iš pelkės

Pradedantis dirbti Vilniaus tarptautinio oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila – optimistas, nors jo vadovaujama įmonė klimpsta blogos vadybos pelkėje, kuri, regis, sukurta tyčia.

T. Vaišvila sako, kad Vilniaus tarptautinis oro uostas (VTOU) pajėgus kautis su konkurentais regione. Bėda, kad retėja skrydžių grafikas, o pirmtakai paliko korupcijos ir neūkiškumo pelkių.

Laukia daug darbų

T. Vaišvila „Balsas.lt savaitei“ nenorėjo komentuoti virtinės kaltinimų, kuriuos jo perimtai bendrovei ir buvusiai jos vadovybei žeria nustekentos „flyLAL Airlines“ vadovai, politikai ir ekspertai. VTOU nuolat prikišamas tam tikrų kompanijų globojimas, nelanksti tarifų politika ir gausybė kitų nuodėmių. „Nenoriu komentuoti to, ką sako „flyLAL Airlines“ ar bet kuri kita bendrovė. Mums visos kompanijos yra vienodos“, – tvirtina VTOU vadovas.

Pasak T. Vaišvilos, pagrindinis jo galvosūkis šiuo metu yra kitas. „Svarbiausia padidinti konkurencingumą. Ketiname mažinti tarifus visoms skrydžius vykdančioms bendrovėms ir neišskirti nė vienos. Siekiant įsigilinti į situaciją, su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu dirbama iki vėlaus vakaro“, – dievagojasi direktorius.

Ministras E. Masiulis iš naujojo vadovo, kuris, kaip ir jis, yra klaipėdietis, tikisi efektyvesnės veiklos ir pripažįsta, kad ankstesnė VTOU vadovybė vykdė nelanksčią tarifų politiką, neefektyviu valdymu pakenkė civilinės aviacijos plėtrai Lietuvoje.

Konkurentai aplenkė

Bendrovei „flyLAL Airlines“ sustabdžius veiklą, Vilniaus pakilimo ir nusileidimo takų ėmė vengti latvių „airBaltic“ ir kitos kompanijos. Šiemet sausį skrydžių iš Lietuvos sostinės sumažėjo perpus. Rygai ir Talinui jau anksčiau nusileidęs Vilnius tampa užkampiu.

Rezultatų, kurie atsiliepia visai valstybei, ilgai laukti neteko. Šiemet sausį, Statistikos departamento duomenimis,  į Lietuvos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 129 100 keleivių, arba 21,5 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ekspertai pabrėžia, kad Baltarusijai, turinčiai trigubai daugiau gyventojų, investavus į savo oro uostus, Lietuvos situacija gali tapti katastrofiška.

Artimiausiu metu naujasis VTOU vadovas ir susisiekimo ministras ketina pristatyti visuomenei naują strategiją, kuri esą leis Lietuvai išvengti oro blokados.

T. Vaišvila nesutinka, kad kova jau pralaimėta. „Geografinės padėties ar infrastruktūros prasme Ryga arba Talinas nėra pranašesni. Nematau ten jokių stebuklų“, – tvirtina direktorius. Jis kol kas nepatvirtina ir nepaneigia, kad šalia žadamų mažiausių regione oro uosto tarifų bus siekiama atleidžiant dar daugiau įmonės darbuotojų.

Kaltinimai ir ginčai

Didžiausi tarpusavio nesutarimai ir kaltinimai, į kuriuos gali tekti gilintis naujajam susisiekimo ministrui, yra susiję su „flyLAL Airlines“ ir VTOU verslo santykiais.

Bendrovė „flyLAL“ nuolat skundėsi, kad VTOU kompanijai „airBaltic“ tyčia sudaro galimybes patogiau statyti lėktuvus ir suteikia jiems vietas tiesiai priešais VIP salę ir kitas laukimo sales. Nacionalinį vežėją tai vertė deginti daugiau degalų manevruojant lėktuvais oro uoste.

Nebeveikiančios „flyLAL Airlines“ atstovai įsitikinę, kad VTOU dar nuo 2005 metų siekia sužlugdyti bendrovę, o šalies valdžia abejingai stebi, kaip oro uosto ir Latvijos Vyriausybės padedami konkurentai klesti Lietuvos vežėjų sąskaita.

2005 metų rugpjūčio 18 dieną naujiems savininkams iš Valstybės turto fondo perėmus „Lietuvos avialinijos“ akcijas, po 2 dienų VTOU pateikė ieškinį dėl 14 mln. litų skolos, kuri susidarė iki privatizavimo, nors pradėti išieškoti skolą VTOU galėjo prieš 6 mėnesius. „Balsas.lt savaitės“ šaltiniai įsitikinę, kad tyčia buvo laukiama, kol pasibaigs privatizacija, ir ieškinys pateiktas net nepabendravus su naujais savininkas.

Ankstesnis VTOU vadovas Mindaugas Ivanauskas ieškiniu siekė areštuoti visas „Lietuvos avialinijų“ sąskaitas, visą turtą ir taip sustabdyti pagrindinio savo kliento veiklą. M. Ivanauskas esą nenorėjo derėtis ir atsisakydavo priimti „Lietuvos avialinijų“ atstovus. Buvusi VTOU vadovybė taip pat kaltinama neefektyviai organizavusi veiklą, pasistačiusi per mažą ir netinkamą terminalą dideliems orlaiviams aptarnauti.

Į šiuos ir gausybę kitų priekaištų VTOU vadovai atkirsdavo primindami, kad Lietuvos oro bendrovė skolinga oro uostui dar nuo 1992 metų ir tyčia negrąžina skolų.

Išgaravo didžiulis plotas

Pasak „Balsas.lt savaitės“ šaltinių, vienu iš korupciją VTOU įrodančių faktų laikytina tarptautinio terminalo statyba.

VTOU 2006 metais pasirašė rangos sutartį su „YIT Kausta“ dėl 17 907 kv.m terminalo statybos. 2007 metų rugsėjo 19-ąją, priduodant statinį valstybinei komisijai, paaiškėjo, kad vietoj planuotų 17 907 kv. m pastatyta tik 16 070 kv. m − maždaug 1837 kv. m mažiau. Tai patvirtina pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto kopija, kur ranka užbrauktas skaičius 16 620 (plotas dar  mažesnis nei planuota) ir įrašytas patikslinimas – 16 070,74.

„IT Kausta“ konkursą laimėjo ir pinigus gavo už visus 17 907 kv. m. Bendra projekto sąmata siekė apie 130 mln. litų (1 kv. m − 7259 litai). Keliamas klausimas, ar valstybės įmonei nepadaryta  13,3 mln. litų žala.

 „YIT Kaustos“ generalinis direktorius Darius Vilkas kaltinimus korupcija vadina juokingais ir tikina, kad visi minėti plotų skirtumai atsirado dėl biurokratinių nesusipratimų. „Buvo sujungtas naujas statinys su senu ir pasikeitė Registrų centro ploto apskaičiavimo metodika. Štai ir visas kriminalas. Ieškojome būdų, aiškinomės, kaip būtų galima įregistruoti. Diskusijų dėl to kilo, bet bylinėtis niekas nesiryžo. Platinti anoniminius komentarus internete gali kiekvienas. Girdėjau, kad už tai jau ir pinigai mokami“, – aiškino D. Vilkas.

Konkurentai laimingi

Kol verslo machinacijos ir „atsitiktiniai biurokratiniai nesklandumai" paralyžiuoja Vilniaus pakilimo takus, o Lietuvos valdininkijos ir verslo išminčiai tik kurpia genialius atsigavimo planus, konkurentai žeriasi pelną. Per pirmuosius du šių metų mėnesius keliskart išaugo latvių „airBaltic“ keleivių srautas per Rygos oro uostą. Reisai tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių tapo populiariausiu „airBaltic“ maršrutu. 

Latvių nbendrovės reisais tarp Vilniaus ir Rygos sausį skrido 12,9 tūkst. keleivių – beveik 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, kai šį skrydį rinkosi 2,3 tūkst. žmonių. Skrydžiai tarp Vilniaus ir Rygos populiarumu pralenkė iki šiol populiariausiais buvusius „airBaltic“ maršrutus Vilnius – Kopenhaga, Ryga – Kopenhaga ir Ryga – Berlynas. 

„Skrydžiai per Rygą išpopuliarėjo, sumažėjus tiesioginių krypčių skaičiui iš Vilniaus oro uosto. Siekdami keleiviams supaprastinti keliones per Rygą ir padėti sutaupyti laiko, nuo vasaros sezono tarp Vilniaus ir Rygos skraidysime 7 kartus per dieną, o taip pat mūsų tvarkaraštyje atsiras ir nauji skrydžiai iš Palangos į Rygą,“ – džiūgavo „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Vizgirda.

TIK FAKTAI

2008 metų gruodžio 1 dieną atsistatydinus VTOU vadovui M. Ivanauskui, įmonė liko be vadovo.

Susisiekimo ministerijos organizuotame konkurse VTOU vadovo pareigoms eiti T. Vaišvila buvo pasirinktas iš 13 pretendentų. Tarp kandidatų buvo verslininkas Viktoras Majauskas, kurio sūnus Mykolas – premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais. Taip pat buvęs Seimo Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius.

T. Vaišvila yra baigęs Klaipėdos universitetą, pastaruoju metu dirbo bendrovės „Baltijos logistikos ir investicijų centras“ komercijos direktoriumi. Anksčiau vadovavo „Klaipėdos“ viešbučiui, „Olympic casino Reval hotel“.

VTOU pernai uždirbo per 10 mln. litų ikimokestinio pelno, 2007 metais − 16,5 mln. litų grynojo pelno.

„flyLAL Airlines“ keleivio mokestis, sumokėtas VTOU, 2007 metais sudarė 12.5 mln. litų.

Tūkstančiai kvadratinių metrų išbraukiami ranka