Praėjusį savaitgalį vilkų antplūdį išgyvenę Biržų rajono Būginių ūkininkai sako tapę keturkojus žvėris saugančių direktyvų ir dvikojų plėšikų taikiniais.
Nešventiškas sekmadienio rytas
Praėjęs sekmadienis Voldžio ir Skaidros Laumių šeimai išaušo nelinksmas.
Naktį gelbėję gyvulius ryte jie išgirdo veterinarijos gydytojo Vyganto Macio nuomonę – sužalotą devynių mėnesių telyčaitę reikia skersti.
Ūkininkų laikomą didesnę nei trisdešimties karvių bandą turėjusi papildyti gražuolė Bitė gulėjo tvarte ant šiaudų ir keltis nebenorėjo. Jos užpakalinės kojos šlaunyje žiojėjo gili vilkų dantimis išdraskyta žaizda.
Pasak veterinarijos gydytojo, bandymas gydyti gyvulį – beprasmis jo kančių tęsimas, nes gyvulys nukraujavęs, plėštinės žaizdos siekia kaulą.
„Patirtą nuostolį vertiname ne tik pinigais. Mūsų auginamos karvutės turi papildyti veislinę bandą, o per tris savaites netenkame jau antro prieauglio. Apmaudžiausia, kad gyvulius naikina vilkai, kuriuos valstybė turi globoti“, – kalbėjo S. Laumienė.
Stebinantis žvėrių įžūlumas
Voldžio Laumės ūkis – atokiau nuo Būginių gyvenvietės, prie pat į Papilį vedančio vieškelio. Sprendžiant iš žvyrkelyje paliktų gausybės didelių ir mažų žvėrių pėdų, medžiojantis vilkų būrys atkeliavo iš Būginių gyvenvietės pusės.
Veterinarijos gydytojas V. Macys sako, kad keliaujantys šių žvėrių pulkai – ne naujiena, nes vilkų „veiklos zona“ esanti kone šimto kilometrų spinduliu. O nemedžiojami žvėrys įgyja ypatingos drąsos brautis net į kiemus.
Šeštadienio vakare ūkininkai Laumės penkias telyčaites paliko pririšę kone palangėje – gal už 10 metrų nuo gyvenamojo namo esančioje ganykloje.
Sekmadienio naktį jau buvo po vidurnakčio, kai televizorių žiūrėjęs ūkininkas V. Laumė išgirdo šunų lojimą ir neįprastą gyvulių baubimą.
Pažadinta žmona sako į kiemą išbėgusi su naktiniais marškiniais, spėjusi pačiupti didžiulį prožektorių.
„Kai pašviečiau į ganyklos pusę, pamačiau daugybę blizgančių akių – jos atrodė lyg kokia girlianda“, – pasakojo moteris.
Pradėję skaičiuoti karvutes ūkininkai vienos pasigedo, jos teko ieškoti nakties tamsoje. Norėdami išgąsdinti vilkus ir rasti telyčaitę ūkininkai pievą ir sodybą apšvietė automobilių žibintais.
Po kurio laiko karvutę Bitę ūkininkų šeima rado gulinčią pievoje. Grandinė, kuria ji buvo pririšta, buvo sutraukyta. Netoli apkandžiotos telyčaitės matėsi iškąstos mėsos gabalas, žolė buvo kruvina. Sužeistą gyvulį dar pavyko atvesti iki tvarto.
Suginę prie namų buvusį prieauglį ir apžiūrėję tolėliau įrengtame aptvare esančią karvių bandą, ūkininkai dar ilgai negalėjo užmigti.
Sulaukę ryto ir apėję sodybą jie apstulbo išvydę daugybę vilkų pėdsakų.
„Pasirodo, naktį mes vaikštinėjome tarp vilkų. Jų pulkas slankiojo ir grobio ieškojo po pat namų ir kitų pastatų langais – man tai pasirodė baisiausia“, – kalbėjo vasarą tėvų ūkyje viešėjusi 23 metų studentė dukra Asta.
Piktinosi uoliu ES direktyvų paisymu
„Direktyvos direktyvomis, tačiau jų besilaikanti valstybė tegu nors nuostolius visiškai atlygina. Jei dengs nuostolius, ką darysi, auginsime gyvulius ne žmonėms, o vilkams“, – Europos Sąjungos reikalavimu saugoti vilkus piktinosi V. Laumė.
Jo manymu, Lietuva pernelyg uoliai laikosi Europos Sąjungos nurodymų vilkų globojimo klausimu, valstybės lygiu neužtikrinę žvėrių daromos žalos atlyginimo. Ūkininkas mano, kad kaimynai latviai drąsiau gina nuo žvėrių savo šalies ūkius.
Vilkai šią vasarą Laumių ūkį atakuoja jau antrą kartą. Per Žolinę buvo sudraskytas kelių mėnesių veršelis, iš kurio ūkininkams teliko tik pievoje netoli tvarto besimėtantys mėsos gabalai.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad nuo vilkų kentėjo netoli Laumių sodybos esantis Mačiulskių pienininkystės ūkis.
Didžiausios blogybės – vilkai, vagys ir veltėdžiai
„Jei ne dvikojai, tai keturkojai puola. Nebėra kitos išeities, kaip tik dieną dirbti, o naktimis saugoti sodybą“, – liūdnai kalbėjo ūkininkas.
V. Laumė rodė iš prokuratūros neseniai gautą pranešimą, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dyzelino vagystės.
Liepos 25 – osios rytą jis pastebėjo, kad vagys apsilankė jo garaže ir iš traktoriaus T – 25 išleido dyzelinį kurą. Ūkininkas sužinojo, kad policija vagių nerado.
„Mano vyras iš nevilties net šakes buvo išsigalandęs – sakė nors taip ginsis nuo vagių, jei kitaip jų sutramdyti nebeįmanoma“, – išsitarė ūkininko žmona.
Jiedu skaitė laikraščio straipsnį, kaip ūkininko sodyboje šmirinėjusį paauglį apkandžiojo šuo, o už tai jo šeimininkui gresia bauda.
Laumių sodyboje yra keturi šunys, tačiau sargiausi jų pririšti. Tad vien tik lojimas negąsdina nei vilkų, nei vagių.
Neaiškiomis aplinkybėmis sudegė ir jų lauko virtuvė, o gaisro sukeltas stresas, anot žmonių, „sveikatos nepridėjo“.
Nuo 1989 metų ūkininkaujantys ir apie 130 ha žemės (savo bei nuomojamos) turintys Laumės įsikūrę Voldžio tėvų sodyboje. Jie – vieni pirmųjų rajono ūkininkų, veiklą pradėję pagal Valstiečių ūkio įstatymą.
„Mūsų gautas pažymėjimas buvo trečias rajone. Nuo to laiko ir dirbame“, – sako apie 40 galvijų su vyru prižiūrinti bei ūkio apskaitą tvarkanti S. Laumienė.
Vienturtė jų dukra Asta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos penktojo kurso studentė – būsimoji stomatologė.
Ūkininkų pora sako, kad kaime dirbti nelengva, tačiau tiki savo veiklos prasmingumu.
„Netikėtume, nedirbtume“, – trumpai komentuoja 44 metų Skaidra.
Anot jos 63 metų vyro Voldžio, dejuoti galima dėl daugybės priežasčių – pernelyg mažų pieno supirkimo kainų, reikalavimų samdomiems darbininkams, pensijos ūkininkams apskaičiavimo ir pan., tačiau iš esmės dirbti ūkyje trukdančios pagrindinės priežastys yra trys. Ir visos jos prasideda raide „V“. Tai vilkai, vagys ir veltėdžiai.
„Būtų galima dirbti, jei naktimis nereikėtų budėti, o kaime rastum žmogų, kuris sutiktų normaliai dirbti gaudamas iki 100 litų dienos atlygį. Tačiau kaimai pilni girtuokliaujančių bei pašalpas gaunančių ir vaikus gimdančių veltėdžių.
Kas bus, kai užaugs degradavusių dabartinių keturiasdešimtmečių vaikai?“ – su nerimu galvoja V. Laumė. Vyras sako, kad jis pats stiklelio nekelia jau dvi dešimtis metų.
Alfreda GUDIENĖ
