Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Sandra, kuri tvirtina, kad ją apgavo Mažeikiuose įsikūrusi transporto įmonė „Ajoma“. Su įmone susisiekti nepavyko: telefonu niekas neatsiliepė, o išsiųstas laiškas sugrįžo.
Atrodė patikima, prieš šventes netikėtai nustebino
Mergina pasakojo, kad su vaikinu turi C, CE vairuotojų kategorijas, tad nusprendė įsidarbinti transporto įmonėje, kartu apsigyventi ir susitaupyti gyvenimo pradžiai.
„Mums įsidarbinant įmonė atrodė ganėtinai patikima, neturėjo skolų „Sodrai“, buvo gal 50 darbuotojų ir apie 30 nuosavų vilkikų, tvarkingas biuras su pakankamai dideliu skaičiumi žmonių viduje, kurie dirbo savo darbą. Nekilo įtarimų, kad kažkas negerai. Buvome įtarūs, nes su prieš tai buvusia darboviete buvome nudegę“, – pasakojo Sandra.
Kartu su vaikinu jie įmonėje įsidarbino 2018 m. spalį. Buvo sutarta, kad už kiekvieną kalendorinę dieną jie gaus 75 eurus kiekvienam žmogui, darbo užmokestis bus mokamas kito mėnesio pabaigoje.
„Lapkričio pabaigoje gavome pilną atsiskaitymą, kas pastiprino mūsų pasitikėjimą įmone, esant reikalui, nebuvo problemų sutvarkyti vilkiką servise, bendradarbiauti sekėsi puikiai, darbai ėjosi sklandžiai“, – teigė pašnekovė.
Artėjant Kalėdoms Sandra paskambino įmonės darbuotojai, atsakingai už darbo užmokestį ir paklausė, kada bus atliktas mokėjimas.
„Ji mus patikino, kad viskas gerai, mėnesio gale, kaip įprasta, gausime pilną darbo užmokestį. Atėjus mėnesio galui gavau 500 eurų ir niekaip negalėjau suprasti kas vyksta“, – pasakojo mergina.
Susisiekus su įmone, darbuotojai tikino, kad viskas gerai, pinigai niekur nepradings ir tikrai bus pervesti. Sandra ir jos vaikinas buvo raminami beveik kas dieną. Pašnekovė patikrino įmonės informaciją internete ir pamatė, kad įmonė turi didžiulę skolą, ji nebeturi vilkikų ir liko vos keli darbuotojai.
„Supratome, kas vyksta. Supratome, kad nebeatgausime savo uždirbtų pinigų“, – pasakojo Sandra.
Sausio 14 dieną pora gavo paskutinį atsiskaitymą – 500 eurų. Jie buvo nuvažiavę į įmonę, kurioje dar buvo direktorius, buhalterė, transporto vadybininkas. Pasak Sandros, jie porai aiškino, kad įmonė turi skolų ir situacija yra bloga situacija, tačiau pažadėjo atsiskaityti.
Tyčia blogino situaciją
Dar dirbdama įmonėje Sandra sužinojo, kad yra nėščia, tad buvo priversta išeiti iš darbo, nes negalėjo vykti į ilgas keliones – kas dvi savaites reikėjo lankytis pas gydytoją.
„Visa tai kėlė didžiulę įtampą ir stresą. Buvau antrą mėnesį nėščia ir neturėjau jokio plano, kaip gyvensiu toliau. Tik 500 eurų, beveik jokios galimybės įsidarbinti, nes ne paslaptis, kad laikini darbuotojai, kurių sveikatą reikia saugoti, yra nereikalingi“, – pasakojo pašnekovė.
Mergina pateikė skundą į Darbo ginčų komisijai, kuri kovą priėmė sprendimą, kad įmonė yra skolinga 4 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir 800 eurų netesybų. Sandra teiravosi antstolių, kiek jai kainuos išieškoti tokią skolą, jai pasakė, kad tai gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų ir nėra jokių garantijų, kad pinigai sugrįš ir skolą pavyks išieškoti.
„Perduoti (sprendimo - aut. past.) antstoliams neturiu galimybės dėl savo finansinės padėties, gyvenu iš 200 eurų bedarbio išmokos pas tėvus“, – sakė pašnekovė.
Mergina dėl didelių išlaidų negali kreiptis į teismą, o ir įrodyti, kad įmonė tyčia blogina savo situaciją – sunku. Mergina pasakoja, kad iš įmonės transporto vadybininko girdėjo apie sukurtą naują įmonę be skolų ir be finansinės istorijos, kurioje dabar merdėjančios „Ajomos“ darbuotojai tęsia savo veiklą.
„Buvo tyčia bloginama situacija, vilkikai perrašyti arba parduoti. Sena įmonė liko su skolomis, o jie kaip dirbo, taip ir dirba. „Ajoma“ parduota kažkam kitam, joje nebėra nė vieno dirbančio žmogaus, kai paskambinu, sako, kad nebedirbame“, – pasakojo Sandra.
Mergina tvirtina, kad nežino ką dabar turėtų daryti.
„Kaip dėl kiekvieno euro yra plėšomasi tarpusavyje, meluojama žiūrint į akis... Sunku rasti įmonių, kurios nuoširdžiai mylėtų savo darbuotojus“, – tvirtino mergina.
Reikia kelti bankroto bylą
Advokatų kontoros „iLAW“ vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis portalui tv3.lt sakė, kad Sandros papasakota istorija yra gana dažnas atvejis. Pasak jo, ne visada išoriniai požymiai apie įmonę atspindi patikimumą. Tai, pašnekovo teigimu, dar susiję ir su sektoriaus specifiką: transporte žalos tikimybė aukšta, atitinkamai bankroto tikimybės didesnės.
„Šiuo atveju, jei įmonė nemoki, tačiau yra požymių dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę, siekiant išvengti skolų, patartina kelti tyčinio bankroto klausimą“, – tvirtino advokatas.
Pasak T. Bagdanskio, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.
„Tai yra, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo“, – pasakojo advokatas.
T. Bagdanskio tvirtinimu, tyčinio bankroto požymių buvimą taip pat rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.
„Taigi darbuotojai kaip kreditoriai galėtų inicijuoti bankroto bylos kėlimą ir taip ginti savo interesus. Aišku tam reiktų tam tikrų išlaidų teisinėms paslaugoms, bent pradžioje“, – situaciją komentavo T. Bagdanskis.
