Vilkai kai kuriuose logikos testuose pasirodo geriau nei šunys, rodo nauja studija, atskleidusi gyvūnų skirtumus, kurie, manoma, yra šunų tapimo įnamiais pasekmė.
Atliktuose bandymuose šunys sekė žmogaus užuominomis, kad atliktų tam tikras užduotis, nors kartu jiems buvo pateikiama akivaizdžių įrodymų, jog kita stretegija būtų sėkmingesnė.
Tuo metu vilkai, kurie taip pat buvo auginti nelaisvėje, remdamiesi savo pastebėjimais, rinkdavosi logiškesnę išeitį, rašo „LiveScience“.
Šunų elgesys iš tiesų buvo panašus į mažų vaikų, kuriems sekti suaugusių žmonių pavyzdžiu taip pat yra prioritetas.
Testų metu tyrėjas pakartotinai dėdavo objektą į dėžę A ir leisdavo tiriamiems gyvūnams jį rasti. Kai objektas buvo perkeliamas į dėžę B, žmonių vaikai ir šunys sutrikdavo ir toliau jo ieškodavo ankstesnėje vietoje, o vilkai nesunkiai suvokdavo tai, ką matė, ir atrasdavo perkeltą objektą.
Tokie duomenys gali padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie ne tik šunų, bet ir žmogaus socialinio elgesio evoliuciją.
Pastebėti skirtumai atspindi dviejų skirtingų mokymosi stilių pasekmes, teigia tyrėjai.
„Aš nesakyčiau, kad viena iš rūšių yra protingesnė“, – sako Adamas Miklosis iš Eotvos universiteto Vengrijoje, atliktos studijos, kurios rezultatai publikuojami žurnale „Science“, bendraautoris.
„Jei darote prielaidą, kad gyvūnas turi išgyventi be žmogaus, tada vilkai yra protingesni. Tačiau jei manote, kad šunys turi išgyventi žmogiškoje aplinkoje, kur labai svarbu sekti žmonių bendravimą, tada šiuo aspektu šunys yra protingesni“, – aiškina jis.
Tyrėjai mano, kad skirtumai tarp tirtų vilkų ir šunų kilo dėl genetinių savybių, kurios šunims atsirado prieš maždaug 10 tūkst. metų, kai juos į namus pasiėmė žmonės.
Vilkai ir šunys yra kilę iš tų pačių protėvių.