Jau antrus metus Mindaugas Baužys - buvusi Lietuvos baleto pirmo ryškumo žvaigždė, apdovanotas “Kristoforu” - kartu su žmona balerina Vilija Putriūte šoka JAV. Iš pradžių jiedu šoko Arlingtono trupėje. Neseniai M. Baužys buvo pakviestas solistu į Bostono trupę - vieną iš geriausių JAV trupių. Keletą dienų Lietuvoje viešėjusi V. Putriūtė pasidalijo mintimis apie gyvenimą ir darbą už Atlanto.
Kokia Arlingtono trupės sudėtis, koks repertuaras?
Trupė nedidelė: 3 solistės ir 5 solistai, nes kordebaletui imami vietinės mokyklos mokiniai. Kadangi trupė maža, nors ir profesionali, repertuarą sudarė vienaveiksmiai spektakliai, iš kurių paminėčiau George’o Balanchine’o “Apolonas Musagetas”, “Allegro Brillante”, “Romeo ir Džuljeta”, Michailo Fokino “Silfidės” (“Šopeniana”), Alberto Alonso “Carmen siuita”, šiuolaikinio amerikiečių choreografo Paulo Mejia “Mėnulio serenada”, “Brahmso valsai” ir kiti pastatymai. Džiugu, kad vienoje koncertinėje programoje turėjome galimybę atlikti Jurijaus Smorigino “Pietą”, kuri turėjo didžiulį pasisekimą; ši šokio miniatiūra žiūrovus stipriai paveikė.
Taigi Mindaugas buvo ir atlikėjas, ir režisierius - statytojas?
Taip. Be to turėjome vaizdo įrašą, kuriame šoka Loreta Bartusevičiūtė ir Jonas Katakinas, o tai Mindaugui palengvino prisiminti J.Smorigino pastatymo leksiką.
Kaip atrenkami šokėjai Bostono trupei?
Pretendentai atlieka trenažą, kurį stebi ir vertina keli choreografai. Žinoma, jie pasirenka patinkančius, gero lygio šokėjus. Į solistus gali pretenduoti tik šokusieji kordebalete. Mindaugui pasisekė, kad jis iš karto buvo priimtas trupės solistu, nors į ją atvyko vidury sezono. Sutartys su šokėjais sudaromos viso labo vieniems metams, dėl to artistai jaučia įtampą, netikrumą.
Kas įdomaus Bostono baleto trupės repertuare?
Repertuaras - mišrus, statomi vienaveiksmiai ir daugiaveiksmiai spektakliai. Dabar daug kur populiaru šokti plikom kojom ir su puantais. Artimiausiu metu trupė parodys baletus “Gulbių ežeras” ir “Dama su kamelijomis”.
Kokia atmosfera vyrauja trupėje?
Darbinė. Visi labai daug dirba, todėl nėra kada galvoti apie intrigas ar jas regzti. Tai man labai patinka. Kai žmonės užsiima apkalbomis, intrigomis, darbo rezultatai būna tokie, kokie turi ir gali būti.
Iš kur susirinkę trupės šokėjai, pedagogai?
Trupė - tautiškai labai mišri: yra atvykusių šokėjų iš Brazilijos, Ispanijos, Japonijos, Kinijos, Korėjos. Pedagogai daugiausia amerikiečiai, yra viena ispanė. Jau antrus metus trupei vadovauja suomis, labai paprastas ir tuo žavintis žmogus. Pirmąkart jį pamatęs net nepagalvosi, kad jis vadovauja ir šokėjų trenažams. Čia man labai patinka, kad kiekvienam trupės artistui leidžiama kurti choreografijas: pačių šokėjų sukurtos miniatiūros parodomos kitoje, mažesnėje scenoje. Trupės vadovas tokią praktiką labai skatina, nes nori, kad į pensiją išėjusieji (apie 38 metų) ar patyrusieji traumas baleto artistai įgytų kitą specialybę. Be to, šitaip jie visapusiškai lavėja, turi galimybes įvairiau pasireikšti.
Gal judu su Mindaugu bandėte statyti?
Dar ne. Gaila, kad tai Lietuvoje nepraktikuojama. Gal ir dėl to mūsų šokėjai labiau susikaustę.
Profesine prasme kam - šokėjo technikai ar artistiškumui skiriamas pagrindinis dėmesys?
Kol kas mačiau tik repeticijas. Iš jų susidarė pirmas įspūdis, kad labai reikalaujama iš šokėjų lavinti šokio techniką. Visi kaip išprotėję sukasi. Kadangi šokėjai suvažiavę iš įvairių pasaulio šalių, todėl šokio stilistika gan mišri. Galima tikėtis, kad bus sąlygos iš ko pasimokyti.
Ar nekyla pagundų sugrįžti į Lietuvą? Ar niekas Mindaugo nekviečia sušokti, pavyzdžiui, Romeo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre?
Kol kas jo nekvietė, o aš neturėjau solinių vaidmenų (Vilija Putriūtė yra šokusi Kopeliją Leo Delibes’o balete “Kopelija”, Princesę Floriną “Miegančiojoje Gražuolėje”, Raimondos draugę “Raimondoje” - J. T.). Nebent būtų surengtas įvairių numerių koncertas. Anksčiau Petras Skirmantas rengdavo koncertinius vakarus. Būtų įdomu atvažiuoti, pamatyti Neli Beliakaitę, Rūtą Jezerskytę, išgirsti iš jų, ar tenykščiuose teatruose šokėjai gali laisvai direktoriui pasakyti savo nuomonę, be jokių “kupiūrų”. Mindaugas labai norėtų čia atvykti. Šokti savo šalyje - didelė laimė. Nors jis apie tai nekalba, bet jaučiu, kad jis, neturėdamas tos galimybės, išgyvena ir liūdi.
Kalbėjosi Jūratė Terleckaitė
