Lietuvos dailės muziejus birželio 16 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengia literatūros profesorės Viktorijos Daujotytės knygos „Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“ sutiktuves ir šią knygą iliustruojančių kūrinių parodos „Vilniaus tema Jono Kazimiero Vilčinskio leidiniuose“ pristatymą.
Dalyvauja knygos autorė profesorė Viktorija Daujotytė, literatūrologė dr. Brigita Speičytė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, dailėtyrininkas, knygą išleidusio Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, knygai iliustracijas parinkusi dailėtyrininkė, parodos kuratorė Regina Urbonienė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė.
Knygos leidybą parėmė LR kultūros ministerija.
Pristatomos studijos „Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“ (ji gausiai iliustruota senojo Vilniaus vaizdais iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ („Album de Wilna“, Paris) ir poetės Juditos Vaičiūnaitės tekstais) autorė Viktorija Daujotytė leidinio pradžioje taip apibūdino knygos idėją: „poetė Judita Vaičiūnaitė XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sukūrė vientisiausią poetinį Vilniaus vaizdinį; šia studija jį ir siekiama bent praskleisti. Būtų neteisinga, jei Lietuvos tūkstantmečio akorduose Vilnius dalyvautų be tos vidinės formos, kurią savo poezija jam suteikė Vaičiūnaitė. Vidinės formos galimybę teikia jutimas, empatija, nuolatinis dialogas: šis miestas, ši šventovė, šis šventas paveikslas (dažniausiai madona), šis kiemas. Buvęs ir esamas miestas. Esamas ir esantis man, mano žingsniui, mano žvilgsniui, mano kūnui ir mano sąmonei”.
Literatūrologė dr. Brigita Speičytė teigia, kad naujojoje Viktorijos Daujotytės knygoje “subtiliai atskleidžiama Vilniaus miesto genius loci – vietos dvasia, susikūrusi iš ypatingo kraštovaizdžio, architektūros linijų, kūrybos, žmonių likimų energijos. Pamatyta, atpažinta, atkurta Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Vilnius pagaulioje sąmonėje iškyla kaip tūkstantmetė atminties versmė, pasiekianti lietuvių kultūros proistorę, pratekanti istoriniais laiko sluoksniais, iškylanti į dabarties paviršių, atsiverianti amžinam, „bekūniam laikui“. Vilniaus poetės kūryba perskaityta kaip poezijos įgalinimas matyti šį miestą tarsi neprilygstamą dovaną, išbandymą, malonę – tiek atskiro žmogaus gyvenimui, tiek Lietuvos kultūrai. Juditos Vaičiūnaitės ir Viktorijos Daujotytės dialogą šioje knygoje papildo Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“ (1845–1875) iliustracijos. Jos atveria „dingusio Vilniaus“ vaizdą, kurio link eilėraščiuose nuolat skverbiasi poetės vaizduotė, liudydama to, kas dingę, gyvybingumą ir poezijos galią tai regėti, išsaugoti, ištausoti”.
Kartu su V. Daujotytės knyga visuomenei pristatoma ir Vilniaus paveikslų galerijos istorinių interjerų salėse eksponuojama paroda „Vilniaus tema Jono Kazimiero Vilčinskio leidiniuose“.
Vieno iškiliausių XIX a. šviesuolių – gydytojo, kolekcininko ir meno mecenato Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) išleistas „Vilniaus albumas“ yra ryškiausias XIX a. lietuvių grafikos paminklas, nepralenktas nei užmoju, nei menine kokybe. Sumanymo autorių, nutarusį įamžinti gražiausius Lietuvos vaizdus, kultūros bei meno paminklus, įkvėpė ne vien Vilniaus apylinkių grožis – jį skatino patriotiniai jausmai, pažadinti kylančios nacionalinio judėjimo bangos, domėjimasis istorija, troškimas populiarinti savo krašto menines ir istorines vertybes, įtvirtinti Vilniaus, kaip pavergtos, bet nenugalėtos valstybės sostinės, idėją.
Parodoje „Vilniaus tema Jono Kazimiero Vilčinskio leidiniuose“ eksponuojama beveik šimtas gražiausių Vilniaus bei jo apylinkių vaizdų, Senienų muziejaus eksponatų, LDK didikų herbai bei miniatiūros, susijusios su Vilniumi. Paroda veiks iki šių metų pabaigos, kol Vilnius yra Europos kultūros sostinė 2009.
