„Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija. Vėliau darbotvarkėje numatyti labai svarbūs kiti klausimai – ir Konstitucijos pakeitimai, ir vietos savivaldos įstatymas, ir daugelis kitų, o jų tarpe bus ir žmogaus teisių klausimai. Juos irgi svarstysime ir kai kurias skolas Lietuvos piliečiams atiduosime“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasiteiravus, kaip vertina Jurgio Razmos ir kitų konservatorių pareiškimus, kad pavasario sesijos metu reikia atsisakyti emocinių, visuomenę skaldančių klausimų, Seimo pirmininkė dar kartą akcentavo, kad šią akimirką svarbiausias klausimas – pagalba Ukrainai.
„Šiandien jaučiame didelį visuomenės susivienijimą norint padėti Ukrainai, ir tas susivienijimas, vienybė, labai norėtųsi, kad persiduotų ir į Seimą. Tikiuosi, taip ir bus. O klausimų darbotvarkėje tikrai bus įvairių – dėl vienų lengviau rasime sprendimus, dėl kitų galbūt sudėtingiau. Tiesą pasakius, manau, kad parlamente diskusijų visada bus, o tai yra sveika“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigia pritarianti Ukrainos stojimui į Europos Sąjunga. Ji patikino, kad šiuo klausimu ji bendravo tiek su Užsienio reikalų, tiek Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais, frakcijų atstovais.
„Europos Sąjungos (ES) perspektyva Ukrainai šiandien tikrai bus labai svarbi. Visai neseniai, vos prieš dvi dienas mes su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, su Seimų pirmininkais, taip pat pasirašėme tokią rezoliuciją, kurioje išreiškiame palaikymą Ukrainos kandidatavimą į ES.
<...> Ukrainai turi būti suplanuotas greitasis takelis į ES“, – pridūrė ji.
Putinas paskelbė karą Ukrainai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų vasario 24 d. rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
