Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) penktadienį antrą kartą paskelbus, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas, jo savininkas teigia, kad teismo sprendimas bus vykdomas. Pasak verslininko Žilvino Povilonio, šiuo metu ieškoma rangovų, kurie nugriautų „dvarą“. Jei savininkas pastato nenugriautų, antstolis žada prašyti tai padaryti Statybos inspekcijos.
Ž. Povilonio teigimu, šansų, kad šiuo metu užkonservuotas Vijūnėlės „dvaras“ liks stovėti, nebėra.
„Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones“, – BNS sakė Ž. Povilonis.
Jis pridūrė, kad rangovai galėtų pradėti dirbti per mėnesį.
Ž. Povilonis 2017-aisiais taip pat teigė esąs pasiruošęs nugriauti 600 kv. metrų ploto Vijūnėlės „dvarą“, buvo parinktas ir rangovas – Alytaus statybų bendrovė „Expolita“, tačiau tuomet „dvaro“ savininkas skundėsi negaunantis Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje.
Dėl Vijūnėlės „dvaro“ Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo teigimu, sprendimas tikriausiai bus susijęs su žalos atlyginimu.
„Jei bus palankus sprendimas, tai aš galvoju, kad Lietuvos Vyriausybė su teismu turės šį sprendimą išanalizuoti. Neaišku, koks tas sprendimas bus – jei jau priėmė nagrinėti bylą, tai jau yra gerai. Čia greičiausiai bus dėl žalos atlyginimo, mes laukiam to dalyko“, – teigė verslininkas.
Pasak jo, kol kas žala, kurią jis norėtų prisiteisti už Vijūnėlės „dvaro“ nugriovimą, nesuskaičiuota.
Dėl vėlavimo vykdyti dar 2016 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai parko teritorijoje pastatytus statinius Ž. Poviloniui jau skaičiuojamos baudos.
„Esu sumokėjęs tarp 3-4 tūkst. eurų (baudų – BNS)“, – sakė jis.
Kaip BNS sakė antstolis Regimantas Budreika, po penktadienį paskelbto LAT sprendimo Vijūnėlės „dvaro“ savininkams solidariai skaičiuojama 50 eurų bauda už kiekvieną dieną. Anot jo, jei baudos neduos rezultato ir savininkas pastatų nenugriaus, bus kreiptasi į Statybų inspekciją.
„Mes kreipsimės, kad pati Statybų inspekcija galėtų nugriauti, jeigu matysime, jog patys savininkai to nedarys“, – sakė antstolis.
„Aš suprantu, kad per vieną ar dvi dienas jie griovimo nesuorganizuos. (...) Tačiau, jei matysime, kad po kokio mėnesio griovimas dar nebus vykdomas, galima bus prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą, jog inspekcija imtųsi griovimo darbų“, – teigė R. Budreika.
2016 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas įpareigojo „dvarą“ nugriauti per šešis mėnesius, tačiau pastatas nebuvo nugriautas. 2018 metų pabaigoje Aukščiausiasis Teismas laikinai sustabdė sprendimo vykdymą, pastato savininkams sutuoktiniams Ž. ir Zinai Poviloniams paprašius pakeisti apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Praėjusį penktadienį LAT atmetė Povilonių prašymą, nurodęs, kad rekonstravus pastatą, kaip jie prašė, būtų įteisinta neteisėta statyba, o pašalinti jos padarinius galima tik „dvarą“ nugriaunant. LAT taip pat netenkino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol EŽTT išnagrinės Povilonių peticiją.
Vilniaus apygardos teismas 2016 metų pabaigoje tenkino prokurorų ieškinį – pripažino statybas neteisėtomis ir įpareigojo nugriauti pastatą. Šį teismo sprendimą 2017-ųjų birželį patvirtino Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad pastačius gyvenamąjį pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti įstatymai.
Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pareikšti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
R. Malinauskas penktadienį BNS teigė, kad LAT sprendimas nugriauti pastatą yra „politinio užsakymo dalis“.
Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės „dvaru“, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.
