Vietos Lietuvoje, kurios padės geriau suprasti sovietinę tremtį

Macikų lageriai

Macikų lageriai – vieni didžiausių Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo kalinami karo belaisviai – vokiečiai, rumunai, vengrai ir kitų tautų atstovai. 1945–1955 m. Macikų lageryje kalėjo sovietų valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Dažniausia oficiali priežastis „kontrrevoliciniai nusikaltimai“, todėl Macikuose buvo kalinami pasipriešinimo dalyviai, partizanų palaikytojai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, o taip pat ir kriminaliniai nusikaltėliai. Vienu metu lageryje galėjo būti laikoma apie 3 000 žmonių, o per dešimtmetį mirė apie 500 kalinių.

Apsilankę Macikų lagerio karceryje-muziejuje, galėsite pasivaikščioti lagerių teritorijoje, sužinoti apie nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos GULAG’o lagerių istoriją bei tyrinėti išlikusius istorinius dokumentus.

Adresas: Vilties g. 1, Macikų k., Šilutės. r. sav.

Darbo laikas: pirmadienis–ketvirtadienis 8.00–17.00 val., penktadienis 8.00–15.45 val., savaitgalis – nedirba. 

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus

Marijampolėje esančio Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus ekspozicijoje rasite turtingą parodą, kurioje gausu tremtinių buities reikmenų, darbo įrankių, drabužių, rankdarbių ir siuvinių. Tremtyje menas ir smulkūs rankdarbiai tapo ne tik būdu atsipalaiduoti, bet ir išreikšti meilę bei tikėjimą grįžti į už tūkstančių kilometrų likusią tėvynę. Todėl tyrinėdami eksponatus ieškokite lietuvių liaudies trispalvės, Vytauto Didžiojo bei šventųjų motyvų, kurie tremtiniams suteikdavo stiprybės ir vilties.

Adresas: Vytauto g. 29, MarijampolėDarbo laikas: antradienis–penktadienis 9.00–18.00 val., šeštadienis 11.00–17.00 val., paskutinis mėnesio sekmadienis 11.00–16.00 val.

Kauno Švč. Sakramento (studentų) rektoratas

Kauno centre stovinti barokinė bažnyčia, kurios restauracija buvo pradėta vos prieš porą metų, mena dar XVII amžių, kai statybai vadovavo pats Pažaislio vienuolyno architektas Pietro Putini. Per daugiau nei 400 metų istoriją bažnyčia išgyveno daugybę pokyčių, įskaitant neatstatomus sovietinės okupacijos padarinius. 1949 m. bažnyčia buvo uždaryta, o jos interjeras suniokotas – per visą bažnyčios tūrį buvo pastatytos naujos perdangos, čia įkurtas kino teatras, vėliau butai, knygų bazės sandėlis.

Krikščionybė tremties istorijoje užėmė svarbią vietą. Tarpukario Lietuvoje religija buvo neatsiejama tautinio identiteto dalis, o ateistinė sovietinė valdžia, priešingai, taikė griežtą antibažnytinę politiką. Tad tarp į Sibirą ištremtų lietuvių buvo ne tik daugybė aktyviai praktikuojančių tikinčiųjų, bet ir dvasininkų, kunigų, seminarijos studentų. Šiandien sudarkytas Kauno Švč. Sakramento bažnyčios interjeras išlieka kaip skaudus Sovietų Sąjungos antibažnytinės politikos liudijimas.

Adresas: Vilniaus g. 31, Kaunas.Darbo laikas: Šv. Mišių, renginių metu arba iš anksto susitarus.

IX fortas, Kaunas

IX fortas žinomas kaip vieta, kur susipina tragiška nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijų istorija.1940 m. trėmimų metu šio forto patalpas naudojo Sovietų Sąjungos represinės struktūros. Fortas tapo tarpine stotele politiniams kaliniams – to meto šviesuomenei, inteligentams, mokytojams, valstybės tarnautojams – tarp Lietuvos ir GULAG'o stovyklų.

Šiandien veikiantis muziejus siūlo ne tik pasivaikščiojimą po požemius, bet ir gausią istorinių nuotraukų ekspoziciją, tremtinių lageriuose parašytų laiškų bei asmeninių daiktų kolekciją, kuri atspindi sunkią buitį ir nepaliaujamą tikėjimą grįžti į Lietuvą.

Adresas: Žemaičių plentas 73, Kaunas.

Darbo laikas: antradienis – sekmadienis 9–17 val.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Priekulė

Muziejuje galėsite susipažinti su sovietinėmis represijomis Klaipėdos regione, iki tol buvusiame Prūsijos teritorijos dalimi. Nors muziejus nėra didelis, jame gausu išskirtinių eksponatų, menančių sovietinę tremtį: kryželis, pagamintas iš duonos, žuvies ašaka siūti ir siuvinėti dirbiniai, odinės bei iš karnų pintos vyžos.

Pastato, kuriame dabar įsikūręs Gargždų krašto muziejaus padalinys. Jo rūsyje buvo įkurtas NKVD-NKGB skyriaus kalėjimas, kuris šiuo metu yra ekspozicijos dalis. Lauke galima aplankytį sodo namelį, naudotą kaip lavoninę, o šiuo metu paverstą koplyčia, nukankintiems partizanams atminti. Taip pat lauko ekspozicijoje rasite tikrą tremties vagoną ir atkurtą partizanų bunkerio maketą.

Adresas: Klaipėdos g. 29, Priekulė.

Darbo laikas: antradienis – šeštadienis 11–18 val.

Grūto parkas, Druskininkai

Nors Grūto parkas orientuotas į sovietinės kultūros reliktus, jame gausu objektų, kurie padės geriau suprasti sovietinę priespaudą. Parke eksponuojamos ne tik sovietmečiu Lietuvos miestuose ir miesteliuose stovėjusios sovietinių „herojų“ skulptūros, bet ir saugoma vaizdinė, garsinė bei tekstinė medžiaga, atskleidžianti sovietinę propagandinę kultūrą.

Ši ekspozicija bus įdomi tiems, kurie nori atrasti, kaip buvo slepiami nusikaltimai ir šlovinami jų vykdytojai, naudojant karines, politines, ideologines, menines ir kitas priemones. Juk būtent tai iš dalies lėmė, kad grįžusiems tremtiniams prisitaikyti prie visuomenės ir gyventi įprastą gyvenimą buvo beveik neįmanoma.

Adresas: Grūtas, Druskininkai.Darbo laikas: kasdien nuo 9 val. iki sutemos, darbo laiką rekomenduojama pasitikrinti interneto svetainėje.

Šaltojo karo muziejus

Nors muziejus tiesiogiai nepasakoja trėmimų istorijos, jame galėsite geriau suprasti to meto politinį ir karinį kontekstą. Muziejaus vieta yra išskirtinė: jis įsikūręs buvusioje raketų bazėje, visai šalia Plungės. Čia, 1963–1978 m., buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos, nukreiptos tiesiai į Vakarų Europos miestus.

Šiandien lankytojai gali ne tik apžiūrėti apie 30 metrų gylio raketų šachtas, bet ir geriau suvokti sudėtingą Šaltojo karo laikotarpio, per kurį tremtyje gyveno dešimtys tūkstančių lietuvių, istoriją bei tuo metu vyravusias įtampas tarp dviejų pasaulio galiūnų.

Adresas: Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r. sav.Darbo laikas: gegužės – rugsėjo mėnesiais kasdien 10–19 val., spalio – balandžio mėnesiais 10–17 val.

Raudų kalnas

Jei vaikštinėtumėte po Kauno modernistinį Žaliakalnį, neišvengiamai pasiektumėte E. Fryko gatvėje esančią kalno viršūnę. Nuo jos atsiveria ilgesingas vaizdas į Kauno geležinkelio stotį. Kaip ir prieš 80 metų, čia gyventojai akimis išlydi išvykstančius traukinius. Visgi šiandien traukiniai saugiai gabena keleivius į kitus Lietuvos miestus, o XX a. antroje pusėje ši vieta buvo praminta „Raudų kalnu“. 

Kadangi tremiamųjų traukiniai sovietų metais išvykdavo ne nuo pagrindinio, o toliau esančio stoties pastato, tai būdavo bene paskutinė galimybė apraudoti ir išlydėti tremiamus artimuosius. Apie skausmo persmelktą šios vietos istoriją byloja atminimo kryžius.

Adresas: E. Fryko g. 40, Kaunas.

Darbo laikas: 24/7. 

Rainių kančios koplyčia

Telšių rajone stovinti nedidelė koplyčia primena apie vienas garsiausių Lietuvoje sovietinių žudynių ir simbolizuoja lietuvių tautos neginkluoto pilietinio pasipriešinimo pavyzdį. 1941 m. birželio 24–25 d. netoli esančiame miškelyje sovietai įvykdė politinių kalinių žudynes, pareikalavusias 76 Telšių rajono intelektualų, gimnazistų, mokytojų ir kitų tarnautojų aukų.

Ilgus metus sovietinė valdžia bandė Rainių kaimo nelaimę panardinti į užmarštį – miškelis buvo iškirstas, o atminimo kryžiai nugriauti ir paskandinti. 1988 m., vis labiau augant nepriklausomybės idėjoms, Žemaičių kultūros draugija nusprendė įgyvendinti 1942 m. architekto Jono Virako pasiūlytą koplyčios projektą, ir 1991 m. buvo pastatyta Kančios koplyčia, surinkus žmonių suaukotas lėšas.

Adresas: Rainiai, Telšių r.Darbo laikas:  iš anksto suderinus.

Šios devynios vietos ne tik liudija lietuvių tautos kančias ir pasipriešinimą, bet ir primena, kaip svarbu išlaikyti atmintį apie praeitį. Kiekvienas aplankytas objektas pristato skirtingus lietuvių tremties istorijos kampus.