Kaip jaustumėtės, jei ne vienerius metus slaugę sunkiai sergantį vienišą seną artimą giminaitį po mirties sužinotumėte, kad jis ne tik savo, bet ir dalį jūsų namų testamentu užrašė svetimam žmogui? Į tokią situaciją tvirtina patekę vieninteliais po insulto mirusio senuko turto paveldėtojais manę būsiantys sutuoktiniai.
Tris vaikus auginančiai ir gerai atlyginamais darbais pasigirti negalinčiai porai patirto šoko pamiršti neleidžia smaugianti skola – už savo namo dalį, senuko užrašytą svetimiems, paveldėtojams mokama nemenka kompensacija.
Apsiėmė rūpintis giminaičiais
Gintaras Čekanavičius prieš dvidešimt metų sukūrė šeimą ir atsikraustė į Pušaloto gatvę – uošvė po savo stogu priglaudė vienturtę dukrą ir jos išrinktąjį. Sparnų nepakėlusiais jaunavedžiais džiaugėsi ne tik žmonos mama, bet ir kartu gyvenanti vieniša, nuo vaikystės pirmos grupės negalią turinti teta, ir kaimynystėje įsikūręs bevaikis dėdė.
Kelių kartų šeimą siejo tokie glaudūs ryšiai, kad niekam nerūpėjo pasidalyti turto. Du šalia stovintys namai priklausė trims savininkams: G.Čekavičiaus uošvei, jos seseriai ir broliui.
„Uošvė po vestuvių pasistatė namą ir pasikvietė kartu gyventi neįgalią seserį. Netoliese esančiame name, kur iki tol visi trys glaudėsi, seserys paliko gyventi brolį Antaną Jušką. Kai susituokėme, kiek galimybės leido, jau mudu su žmona tvarkėme, dažėme, rūpinomės namais. Nė minties niekada neturėjome, kad čia ne mūsų, kad gali kas nors ateiti iš gatvės ir pareikalauti dalies to, ką užgyvenome“, – „Sekundei“ pasakojo G.Čekanavičius.
Juodu su žmona augino tris savo atžalas ir, kaip dera, prižiūrėjo senstančius ir pasiligojusius visus tris senukus.
Sąlyga – nukaršinti senatvėje
Tiesa, G.Čekavičius neslepia, kad dviese su žmona gyvenusį A.Jušką dažnai lankydavo jo senas pažįstamas. Esą kadaise dėdė turguje pirko kiaules ir paprašė pirmo pasitaikiusio žmogaus padėti parvežti, taip po truputį vyrai įsišnekėjo ir ilgainiui Bronius Dilys tapo šeimos bičiuliu.
Vaikų neturinčių Juškų bičiulystė su atsitiktiniu pažįstamu tapo tokia artima, kad šiam net padovanojo po giminaičių mirties atitekusią sodybos Kučių kaime dalį.
Tačiau, pasak G.Čekanavičiaus, likusį turtą A.Juška ne kartą žadėjęs palikti sesers dukteriai.
„Senelis B.Dilio niekaip kitaip kaip seniu nevadindavo, yra sakęs, kad ne kartą jo buvo kalbinamas užrašyti testamentu visą turtą. Bet senelis visą laiką sakė, kad namai ir žemė liks Sigutei – mano žmonai. Ji kaip dukra jam buvo. Senelis yra minėjęs, kad B.Diliui turtą būtų pažadėjęs su vienintele sąlyga – jei ateitų su juo gyventi, senatvėje karšintų“, – pasakojo G.Čekanavičius.
Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖ
