Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio spaudai dydį į ankstesnį, taikytą dar prieš 2008 m. gruodį parengtą mokesčių reformą, leidėjai didelio ekonominio poveikio nepajus, užtat Seimo sprendimas yra reikšmingas politiškai.
Taip mano Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, pabrėžianti išskirtinį spaudos vaidmenį šalies raidai.
Pati inicijavusi PVM spaudai sumažinimą iki 9 proc. prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad „mažėjantis lietuviškų spaudinių prieinamumas ir prastėjanti visuomenės informavimo kokybė, ypač regionuose, kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės raidai“.
Tad kaip mokesčio dydis susijęs su demokratija?
Tai požiūrio klausimas. Lietuvoje pastaruoju metu į viską žiūrima per ekonominį vertinimą, o valstybės finansai ir mokestinė sistema rodo šalies prioritetus. Kitose šalyse spaudos pramonės sritis globojama valstybės, nes susijusi su kultūra, švietimu ir neabejotinai – su demokratija.
Tad PVM grąžinimą į buvusį lygį žiūrime kaip į teisingumo atkūrimą, nes ne tik laikraščių ir žurnalų leidėjai, bet ir mes, spaustuvininkai, kaip susijusi pramonė jautėmės labai nuskriausti – mokestis juk buvo padidintas ne vienu procentu, o net iki 21 proc.
Sakote, kitur spauda globojama. O jei mokestis didelis, vadinasi, jau neglobojama
Derėtų susimąstyti, kad Lietuva kaip tokia maža šalis turi 23 mokesčius, o apie 80 proc. biudžeto surenka, rodos, tik iš keturių. Be to, mokestinė aplinka neturėtų kisti tokiu greičiu – per naktį ar savaitę: reformos turi būti aptartos su visuomene, o verslas turi iš anksto žinoti apie pokyčius ir jiems pasiruošti. O dabar atseit gelbėjomeLietuvos biudžetą, bet štai padidinus PVM tarifą jo surinkimas iš leidybos sektoriaus sumažėjo net per pusę.
Tiesa, spaudos pramonė užsiima ne tik laikraščiais ir knygomis: štai tokių produktų kaip etiketės ir pakuotės gamyba tik auga. Tai rodo viena: esame stipriai vartotojiška visuomenė.
Vadinasi, mums užtenka skaitinių iš etikečių.
Dar klausimas, ar ir jas daug kas skaito – kartais atrodo, kad mes domimės vien paveiksliukais. Jeigu galvojame apie Lietuvos ateitį, svarbu skatinti visuomenės skaitomumą – ir šeimoje, ir mokykloje.
Turbūt ir valstybės lygiu?
Kiek jūs pats kaip pilietis buvote paskatintas skaityti?
Ne kažin kiek... Jeigu perku knygą, ieškau, kad būtų gero autoriaus, bet su nuolaida. Jeigu valstybinis skatinimas nežymus, kokia per šiuos metus padaryta ekonominė žala, apie kurią užsimena ir šalies vadovė?
Daugeliui kilo klausimas, kodėl spaustuvės įsitraukė į šį procesą, jeigu PVM tiesioginės įtakos joms neturi. Tačiau mes net neaudituodami matome, kokie leidinių tiražai. Jie sumažėjo dramatiškai.
Lietuvių autorių intelektualinio produkto leidyba yra labai brangi, o lietuviškai kalbančių žmonių rinka neatperka leidybinio proceso. Jeigu norime, kad mūsų vaikai nenutautėtų, turėtume galvoti, kaip skatinti lietuviškų knygų leidybą ir nuo ekonominių reikalų dažniau atsigręžti į vertybinius.
O negalvojame?
Labai rezervuotai. Turime tam tikrų fondų, bet juose toli gražu nėra tokių pinigų, kokie investuojami į kelius. Be to, PVM sumažinimas Lietuvos biudžetui turės nedidelį poveikį, – vos 10–12 mln. litų, ir tai tik pirmaisiais metais, nes pati sritis yra gana maža.
Įdomus Danijos pavyzdys: periodikai taiko 0 proc. tarifą, o knygoms – 25 proc.
Taip Danija remia spaudą šiai konkuruojant su naujomis technologijomis, palaiko pačią pramonę ir sykiu puoselėja žodžio laisvę. Pati viešėdama Danijoje pastebėjau, kad ten gyventojai parduotuvėje įsigyja keletą žurnalų, porą laikraščių, o Lietuvoje žmogus renkasi, lūkuriuoja ir svarsto, ar pirkti leidinį.
Aš taip pat pastebėjau, kad užsienyje viešajame transporte kur kas daugiau skaitančių keleivių nei čia.
Atsimenu, mūsų leidykloje dizainerė pasidžiaugė, kad išsikraustėme iš centro, mat nuo tol važiuodama į darbą ilgesnį atstumą ji galėjo perskaityti daugiau knygų.
Ar 9 proc. tarifas turės ekonominį poveikį spaudinių prieinamumui ir įvairovei didinti?
Tikimybė yra. Tačiau ekonominė aplinka nepalanki, o gyventojų vartojimo lūkesčiai vėl mažėja. Kad ir kaip būtų, mažesnis tarifas liks svarbus deklaruojant politines vertybes.
CV: Erika Furman
1995–1997 m. dirbo vokiečių kalbos mokytoja
1997–2000 m. dirbo ekonomikos mokytoja
1997–1998 m. buvo rinkodaros vadovė spaustuvėje „Firidas“
Nuo 1998 m. vadovauja spaustuvei „Firidas“
2000 m. tapo tarptautinio verslo bakalaure Vilniaus universitete
2002 m. įgijo du magistro laipsnius iš darbų apie ekonominę politiką
Nuo 2005 m. yra Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė
2009 m. apsigynė disertaciją Kauno technologijos universitete
Marijus ŠIRVINSKAS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.25(87) liepos 2-15 d.), rubrikoje „Kitu žvilgsniu“.
