Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės skirtingos, tačiau jų savininkas tas pats. Kas tai? Monopolių kūrimas viešuosiuose pirkimuose?
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė žurnalistas Audrius Bačiulis.
„Regis, aptinkame labai rimtą skylę Viešųjų pirkimų įstatyme – formaliai juose dalyvauja ne parduodančių įmonių savininkai, bet įmonės, kaip juridiniai asmenys. Vienas ir tas pat asmuo, pristeigęs 3-4 įmones, gali sėkmingai pats su savimi sukonkuruoti, užkeldamas belenkokią kainą ir visa tai bus visiškai teisėta. Bet pelną tai pasiimta įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo“, – svarstė A. Bačiulis.
Konkuravo su savimi
Vienas tokios praktikos pavyzdžių, „auksinių šakučių“ skandale išgarsėjusi UAB „Nota bene“ ir šios įmonės akcininkų taip pat valdoma gaminių sertifikavimo įmonė „Eurotest Baltic“.
VPT duomenimis, 2013 m. pabaigoje Lietuvos kariuomenė sudarė sutartis dėl šarvuočių, visureigių ir kitų transporto priemonių atsarginių dalių įsigijimo, bendrovėms „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ atseikėdama beveik po 460 tūkst. Eur. Tuo metu trečia konkurse dalyvausi įmonė „Autokurtas“ tenkinosi 202 tūkst. Eur vertės užsakymu.
2014 m. pradžioje su tų pačių savininkų valdomomis „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ sudarytos po 1,45 mln. Eur vertės preliminarios sutartys dėl sausumos transporto priemonių atsarginių dalių pirkimo kariuomenei. Tokio paties dydžio užsakymo dalis buvo numatyta ir bendrovei „Martonas“. Vis dėlto, po metų tiek su „Nota bene“, tiek su „Eurotest Baltic“ pasirašytos preliminarios sutartys, kurių vertė – po 4,054 mln. Eur. Tokią pat užsakymų dalį gavo ir „Autokurtas“, o su „Martonu“ pasirašyta 2,32 mln. Eur, su „Fortaku“ – dar 1,74 mln. Eur vertės sutartys.
Konkurentai tapo savais
Šiemet VPT pirštu baksnojo į valstybinių maisto pirkimų viešuosius konkursus, kuriuose 2013-2015 m. laikotarpyje daugiausia sutarčių – 48 procentus – laimėjo UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“. Pernai lapkritį šios įmonės po susijungimo vienų akcininkų „Maistas LT“ rankose.
Atvejų, kuomet minėtos bendrovės dalyvavo tuose pačiuose viešuosiuose konkursuose, galime aptikti ir po jų sujungimo. Pavyzdžiui, pernai metų Jurbarko ligoninės skelbtame viešajame konkurse dėl ligonių dietinio maisto paslaugų pirkimo dalyvavo UAB „Pontem“, VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Dussmann Service“. Konkurso, kurio vertė, kaip nurodo VPT, 588 321 Eur, laimėjo Všį „Kretingos maistas“.
Kitas pavyzdys – 2015 m. lapkričio mėnesio sutartis dėl Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientų maitinimo paslaugų. Kauno klinikų skelbtame konkurse dalyvavo tik dvi dalyvės – tų pačių akcininkų valdomos UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“. Konkursą laimėjo ir 471 684 Eur vertės sutartį dėl paslaugų teikimo pasirašė UAB „Pontem“.
VPT skelbia, kad žiūrint tik 2015 m. duomenis, „Pontem“ iš valstybės gavo 47 mln. Eur užsakymų, tai daugiau nei visos kitos bendrovės, įskaitant ir „Kretingos maistą“, kartu sudėjus.
Didžiosios bendrovės dar didesnę valstybinės rinkos dalį užima atskirose srityse. „Pontem“ per trejus metus laimėjo 46,1% ligoninių užsakymų pagal vertę, „Kretingos maistas“ – 59,1% savivaldybių konkursų vertės. Vienus didžiausių konkursų trys pagrindiniai tiekėjai laimi po tris metus iš eilės.
Užsiminė apie laiptinę schemą
Kaip portalą tv3.lt informavo VPT, Viešųjų pirkimų įstatymas iš esmė neriboja jame dalyvaujančių įmonių skaičiaus. Svarbiausia, kaip teigiama įstatyme, kad viešojo pirkimo dalyviai atitiktų reikalaujamus kriterijus. VPT nurodo, kad tų pačių šeimininkų įmonės gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, iš esmės joms leidžiama konkuruoti tarpusavyje.
Iki 2014 m. galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje, buvo reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje be kitų aplinkybių tiekėjas privalėjo deklaruoti, kad jeigu vienas ar keli iš jo nurodytų ūkio subjektų, su kuriais jis yra susijęs, dalyvauja pirkime ir pateikia savarankišką pasiūlymą (pasiūlymus), tiekėjas šiame pirkime veikia nepriklausomai nuo jų ir jie laikytini konkurentais.
„Visgi praktikoje sudėtinga buvo įrodyti, ar susijusios įmonės veikia ar ne kaip konkurentai, kadangi Konkurencijos taryba tokių atvejų netyrė. Konkurencijos taryba tiria atvejus, kai Konkurencijos įstatymą pažeidžia nesusijusios įmonės, kadangi susijusios įmonės laikomos konkurencijos teisėje vienu ūkio subjektu“, – teigiama portalui tv3.lt atsiųstame VPT direktorės Dianos Vilytės atsakyme.
VPT vadovė pripažino, kad susijusių įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose kelia ne vieną problemą. Neretai, pasak D. Vilytės, tai pakvimpa ir nesąžiningu elgesiu.
„Reikėtų pripažinti, kad susijusių (vienam ir tam pačiam savininkui priklausančių) įmonių konkuravimas viešajame pirkime kelia problemas, kurios dėl teisės aktų spragų sunkiai išsprendžiamos, esant tokiems atvejams teisybė įrodinėjama teismuose.
Pastebima nesąžiningų tiekėjų laiptinė schema, kai neįsiterpus šalutiniam tiekėjui, mažiausias kainas pasiūlę tiekėjai savo pasiūlymus atsiima ir perkančiajai organizacijai tenka sutartį pasirašyti su brangiausiu tiekėju“, – aiškino D. Vilytė. „Naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyta Konkurencijos tarybai konsultuoti perkančiąsias organizacijas kaip atpažinti susitarimus. Jei tai bus susijusios įmonės, pakaks pagrįstų įtarimų ir perkančioji organizacija galės pasiūlymus atmesti“, – atkreipė dėmesį VPT vadovė.
Nenori skriausti sąžiningų
Seimo Audito komiteto, nuolat narstančio viešųjų pirkimų statistiką, buvusi pirmininkė Jolita Vaickienė portalui tv3.lt teigė, kad tendencijos, kuomet viešuosiuose pirkimuose dalyvauja įmonės, priklausančios tam pačiam savininkui, yra nuolat stebimos. Pasak parlamentarės, tokiais atvejais susijusios įmonės imasi įvairių priemonių, kad pašalintų konkurentus iš konkurso.
„Jeigu yra pirkimas už didelę sumą, tai su mažesne kaina atėjusi įmonė sumoka garantinį mokestį ir pasitraukia iš konkurso. Jiems kartais labiau apsimoka, pasitraukiant, sumokėti baudą, ir užleisti antrai įmonei vietą, kuri yra susijusi. Yra buvę tokių atvejų. Būna, kad įmonė tikslingai padaro kokią smulkią klaidą kitos įmonės naudai. [...]
Natūralu, kad vyksta tokie žaidimai, mes tą matome ir tai nėra paslaptis. Kai sudaromos jungtinės veiklos sutartys, tarkime, tarp trijų įmonių, tai būna, kad tie patys akcininkai valdo dvi ar net visas tris įmones, kurios pasirašo sutartis.
Aš negaliu įrodyti ir pasakyti, bet nenustebčiau, jei vyksta užkulisiniai susitarimai tarp rangovų, pasidalinę galbūt kažkokiomis teritorijomis, jei atkreiptume dėmesį į tai, kas kelius taiso, tai, ko gero, tikrai pamatytumėte pasidalinimą tarp kelininkų. Taip, aš manau, kad vyksta užkulisiniai dalykai, bet, kai vyksta užkulisiniai susitarimai, tai kokiu įstatymu šitą apribosi? Tai jau yra teisėsaugos reikalas, išsiaiškinti, ar tai yra piktavališkumas“, – aiškino J. Vaickienė.
Anot pašnekovės, uždrausti to paties ar tų akcininkų valdomoms įmonėms konkuruoti tarpusavyje viešuosiuose pirkimuose nebūtų racionalus sprendimas, siekiant sandorių skaidrumo.
„Negalima uždrausti, nes bus apskųstas sprendimas, nes negali varžyti teisių, negali drausti vien dėl to, kad vienokios ar kitokios įmonės vienas iš akcininkų yra tas pats. Tai būtų apribojimas žmogaus teisių.
Aš tai esu už, jeigu įmanoma būtų kuo daugiau išskaidrinti, kuo daugiau sąžiningumo įvesti viešuosiuose pirkimuose. Įstatymas yra tam, kad sustabdyti tai, kas nėra sąžininga, nes sąžiningi žmonės ir taip sąžiningai elgiasi. Bet kuo daugiau mes varžysime įstatymu, tuo labiau kentės tie, kurie sąžiningai dalyvauja pirkimuose.
O ką daryti? Čia yra žmogiškieji faktoriai. Jeigu žmonės nori apgaudinėti, tai jiems nežinau, kokius antrankius ir apynasrius uždėti reikėtų. Bet tada mes dėsime jiems ir automatiškai tiems, kurie sąžiningai veikia. Tokiu atveju sąžiningieji iš viso nebepaklius į pirkimus“ , – komentavo J. Vaickienė.
