Laikotarpis, kai šalyje ne tik nebuvo nedarbo, bet ir trūko darbuotojų, praktiškai sunaikino tokį reiškinį kaip viešieji darbai, kurie dar ne taip seniai buvo išsigelbėjimas nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturėjusiems žmonėms. Netgi tie, kuriems šie darbai skiriami už bausmę, vis dažniau vietoje darbo renkasi kitą elgesio taisymo būdą.
Tokia šiandieninė situacija ir liūdnos ateities perspektyvos - smūgis darbdaviams, - teigia Klaipėdos darbo biržos atstovai. Anot jų, poreikis galinčiųjų atlikti laikinuosius darbus yra didelis, tačiau gatvių šlavėjų, šiukšlių rinkėjų, pagalbinių darbuotojų - būtent tokie darbai yra priskiriami prie viešųjų - mieste nuolat trūksta.
Nuo viešųjų darbų klaipėdiečius atbaido dvi priežastys - menkas valandinis atlygis ir pats darbų pavadinimas. Tiesa, jo labiausiai gėdijasi jaunimas.
Nebenori savo elgesio darbu taisyti ir nuteistieji. Klaipėdos miesto pataisos darbų inspekcijos duomenimis, vis daugiau nuteistųjų vietoje viešųjų darbų pasirenka piniginę baudą arba areštą.
„Pagal įstatymą, 6 valandos darbų prilyginamos vienai parai arešto, todėl pasvarstę, nuteistieji renkasi galimybę nedirbti“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo Pataisos darbų inspekcijos viršininkė Asta Zuzevičienė.
Mažėja pinigų ir noro
Per pastaruosius 3 metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skiriamas finansavimas Klaipėdos darbo biržai viešiesiems darbams apmokėti sumažėjo 4 kartus.
Teptis rankų nenori ir uostamiesčio gyventojai. Prieš 3 metus viešiesiems darbams būdavo įdarbinama po 2000 klaipėdiečių, o šiemet - tik 400.
„Nebenori nekvalifikuoto darbo, už kurį mažai mokama. Pavyzdžiui, dabar vienos viešųjų darbų valandos kaina yra 4,85 Lt. Šį darbą paprastai vasarą renkasi mokiniai arba studentai, o ištisus metus - žmonės, neįgiję jokios specialybės ir kvalifikacijos. Šis kontingentas ne visuomet patenkina darbdavių reikalavimus, tačiau kitos išeities nėra - savanorių trūksta“, - tikino Klaipėdos darbo biržos Užimtumo rėmimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Trijonienė.
Anot jos, ateityje šių darbų ketinama visai atsisakyti, nes pastarojo laikotarpio tendencijos rodo, jog darbininkų tik mažės.
Ne itin noriai į tokius darbus kimba ir jaunimas, vis dažniau mokiniai jų atsisako net vasaros atostogų metu. Motyvai - darbas ne prestižinis, menkais apmokamas, o jo pavadinimas asocijuojasi su bausme.
Už viešuosius darbus atlyginimai mokami iš Darbo biržos (50 proc.) ir Savivaldybės (50 proc.) skiriamų lėšų. Anot S. Trijonienės, kasmet vis mažindama lėšų SADM taip pat neslepia, jog ateities viešieji darbai Lietuvoje neturi.
Tinka ir nusikaltėliai
Dauguma Klaipėdos įstaigų viešuosius darbus dirbančius žmones vertina ir tikina, kad jų pagalba - neįkainojama.
Melnragės ir Girulių seniūnija, kasmet iš Darbo biržos ir Pataisos darbų inspekcijos gaudavusi apie 20 žmonių, kurie švarindavo paplūdimius bei seniūnijos teritoriją, šiemet priversti išsisukti su 3-4 darbininkais. Seniūnijos administracija nerimauja, jog prasidėjus sezonui gyvenvietės skęs šiukšlėse. Priekaištų dėl darbų kokybės melnragiškiai neturi ir tiems, kurie dirba už bausmę.
Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos duomenimis, per šiuos metus į įskaitą buvo įrašyta 17 asmenų (š jų 4 moterys), kuriems teismo nuosprendžiu buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Ji skirta už vagystes, smulkų chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimus. Šiuo metu Klaipėdos miesto įstaigose bausmę atlieka 12 asmenų.
Sulaukta tik vieno nusiskundimo dėl asmens, piktnaudžiavusio darbo vietoje. Pagal įstatymą, tokiais atvejais bausmė perkvalifikuojama į areštą.
Šiemet uostamiestyje darbus už bausmę galima atlikti 8 įstaigose. Vienos iš jų - Klaipėdos apskrities ligoninės - Personalo skyriaus vadovė Ramutė Duplak kol kas priėmė tik vieną darbuotoją - moterį, nuteistą už vagystę.
„Esu patenkinta jos darbu. Vienos nepaliekame, dirba kartu su valytojomis, yra atsakinga, laiku ateina, viską atlieka švariai“, - įspūdžiais dalijosi V. Duplak. Anot jos, dar vieno nuteistojo - narkomano - ligoninė nepriėmė, nes turinčiajam priklausomybės ligą esą ne vieta medicinos įstaigoje.
Vis dėlto anaiptol ne visos įstaigos atveria duris nuteistiesiems. Prieš keletą metų jų pagalbos atsisakė visi uostamiesčio vaikų globos namai. Priežastys - blogas pavyzdys vaikams, nuteistieji ateidavo dirbti apsvaigę, juos direktoriams tekdavo nuolat prižiūrėti. Buvo atvejis, kai už nuteistąjį darbus globos namuose atliko jo motina - klaipėdietis teisinosi, esą jam buvo gėda.
Bėda su veltėdžiais
Klaipėdos pataisos darbų inspekcijos viršininkės A. Zuzevičienės teigimu, darbdaviai dažniausiai skundžiasi tais nuteistaisiais, kurie turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms arba svaiginasi alkoholiu.
Paprastai jie nesilaiko savo įsipareigojimų ir vengia atlikti teismo paskirtą bausmę.
Inspekcija tokiems „vaistų“ turi - nustačius pažeidimus, skiriama nuobauda - įspėjimas. Jei po šios nuobaudos nuteistieji ir toliau vengia atlikti bausmę, teismas, Pataisos inspekcijos teikimu, viešuosius darbus gali pakeisti kita bausme - areštu arba bauda.
Klaipėdos darbo biržos specialistai taip pat turi, ką papasakoti apie savanorius.
„Būna, kad darbdaviai nežino, kaip jų atsikratyti. Pavyzdžiui, ateina ir tinginiauja. Tokiam juk neįrašysi pravaikštos, tenka vartyti Darbo kodeksą. Pernai darbdaviui teko ieškoti moters, kuri, neaišku kaip, eidama į darbą atsidūrė autostradoje. Visko su žmonėmis pasitaiko, darbas nekvalifikuotas, būna, jog neatsakingai jį ir vertina“, - vardijo vyr. specialistė S. Trijonienė.
Tuo tarpu Klaipėdos apskrities ligoninės Personalo skyriaus vedėja R. Duplak pagyrų iš Darbo biržos atsiųstiems darbuotojams negailėjo.
Anot jos, daugumai įstaigoje dirbusiųjų viešuosius darbus vėliau buvo pasiūlytas nuolatinis darbas, nes jie savo triūsu ir atsakomybe padarė teigiamą įspūdį.
Vaida Jutkonė
