Vilniaus viešojo transporto kontrolieriams vėl grįžus prie savo funkcijų – ne tik aiškinti ir mokyti, bet ir kontroliuoti, į visas įmanomas institucijas pasipylė neva nuskriaustų keleivių skundų lavina. Akivaizdu, jog dalis miestiečių per trejetą mėnesių perprasti elektroninio bilieto sistemos taip ir nesugebėjo.
Kontrolieriai – nebe gerosios fėjos
Nuo rugpjūčio 15-osios įsigaliojus elektroninio bilieto sistemai, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovai pažadėjo: tris mėnesius miestiečiams bus leista apsiprasti su naujaisiais bilietais; per šį laikotarpį kontrolieriai aiškins ir mokys, o baus tik visai be bilieto važiuojančius keleivius. Pasibaigus šiam terminui, kontrolieriai vėl ėmėsi savo funkcijų.
Nors jie ir toliau kantriai aiškina keleiviams, kaip reikia naudotis elektroniniais bilietais, tačiau iki šiol neperpratusiems sistemos jau surašomas protokolas bei įteikiamas baudos kvitas. „Siekiame kuo detaliau išaiškinti keleiviams, kaip naudotis Vilniečio kortele. Tris mėnesius kontrolieriai nebaudė pažeidėjų, kad keleiviai informaciją kuo geriau geriau įsisavintų. Gaila, kad vis tiek atsirado žmonių, kurie bando viešuoju transportu važinėti pažeisdami įstatymus,“- sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas.
Įdiegus elektroninio bilieto sistemą manyta, jog sunkiausia ją perprasti bus vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau patirtis parodė: senjorams naudotis naujaisiais bilietais sekasi visai neblogai. Kur kas daugiau problemų kyla jaunimui.
Pasiaiškinimai – įvairūs
Tuo netrunki įsitikinti vos pusdienį pasivažinėjęs drauge su viena iš kontrolierių brigadų. Tarp kontrolierių autobusiuko „svečių“, neaktyvavusių mėnesinio elektroninio bilieto – beveik vien tik jauni žmonės.
Dažniausias jų pasiaiškinimas – nesupratau, nemokėjau ar nežinojau. „Neseniai pasipildžiau elektroninį bilietą. Kodėl dabar turėčiau mokėti baudą?“, - piktinasi kontrolierių autobusiuke atsidūrusi moteris ir grasina „kur nors“ kreiptis.
„Įsivaizduokite, kad nusipirkote iš vairuotojo dešimt bilietų. Taip pat išleidote pinigus, tačiau nė vieno bilieto nepasižymėjote. Ar tokiu atveju reikš, kad sumokėjote už važiavimą? Jei neaktyvinote bilieto laiku, tai reiškia, kad jis yra negaliojantis, o jūsų įdėti pinigai tiesiog toliau saugiai guli nenaudojami“, - keleivei kantriai aiškina kontrolierius Andrejus.
Privažiavus maršrutiniam autobusui, jis demonstruoja moteriai, kaip dera bilietą aktyvinti. Keleivė nusiramina; veikiausiai ji iš tų, kurie antrąsyk kontrolieriams nebeįklius. Neaktyvintas ar pernelyg anksti bandytas aktyvinti 30 dienų bilietas – viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių keleiviams tenka mokėti baudas.
„Dažnai žmonės nesupranta, kad negalima aktyvinti naujo bilieto kol dar galioja senas. Tokiems norėtųsi priminti: įnešti pinigus į elektroninę kortelę galima bet kada, tačiau bilietas aktyvinamas tik tuomet, kai jo galiojimo laikas baigiasi. Vaizdžiai tariant, juk nesumanytumėt namuose keisti dar šviečiančios elektros lemputės – visada sulaukiate, kol ji suges ir liausis degti“, - aiškina kontrolierius Renatas. Vyresnio amžiaus žmonėms, regis, šią taisyklę pavyko perprasti geriau.
„Dažnai drauge su bilietu senjoras turi ir popierėlį su užrašyta data, kada jų bilietas baigs galioti. Tai padeda išvengti problemų su kontrolieriais“, - kalba Renatas. Tačiau nemažai keleivių įsitikinę: jei prie komposterio priglaudus bilietą pasigirsta garsinis signalas, tai reiškia, jog bilietas pradėjo galioti. „Kol vienas bilietas tebegalioja, kortele palietus komposterį, ekrane matoma informacija apie jo galiojimo trukmę, taip pat ir apie naują 30 dienų bilietą, esantį kortelėje, jei jis jau buvo įsigytas. Garsinis signalas reiškia, kad komposteris nuskaitė Vilniečio kortelę, tačiau ji neaktyvinama, jei ankstesnio bilieto galiojimo laikas nesibaigė”, - aiškina SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus viršininkas Danius Rinkauskas.
Pasiklausius „zuikių“ pasiaiškinimų tampa akivaizdu: dalis keleivių ekrane pasirodžiusios informacijos neskaito. „Baudos tikrai nemokėsiu. Elektroninio bilieto kortelę aktyvinau. Veikiausiai kalta prastai veikianti bilietų sistema“, - greitakalbe beria į kontrolierių autobusėlį atvesdinta studentė.
„Tokia galimybė, be abejo, yra. Tačiau informacija apie pažeistą ar negaliojantį bilietą išsyk matyti komposterio ekrane. Šie veiksmai taip pat fiksuojami ir Vilniečių kortelės duomenų bazėje. Galime tiksliai pasakyti, kiek kartų ir kada viena ar kita Vilniečio kortelė lietė komposterį, kokie veiksmai su ja buvo atlikti. Tačiau bet kuriuo atveju turite teisę pateikti pretenziją įmonei „Susisiekimo paslaugos“, kur jūsų skundas bus išnagrinėtas“, - aiškina kontrolierius Andrejus merginai. Tačiau pabandžius merginos kortelę aktyvinti autobuso salone, tai padaryti puikiausiai pavyksta. Akivaizdu, jog ir šiuo atveju keleivės pretenzijos – veikiausiai nepagrįstos. Pasak D. Rinkausko, gali pasitaikyti, jog kuris nors iš autobuso salone esančių komposterių neveikia. „Jei bilieto nepavyksta aktyvinti prie vieno komposterio, bandykite tai padaryti prie kito. Jei komposteris viešojo transporto priemonėje veikia ir Jūs įsigijote bilietą bei turite pirkimo čekį, tačiau negalite aktyvinti bilieto arba nematote informacijos apie naują terminuotą bilietą, kurį įsigijote, turėtumėte kreiptis į mūsų įmonę“, - aiškina D. Rinkauskas. Visi iš keleivių gauti skundai įmonėje kruopščiai patikrinami.
Baudos – skirtingos
Be bilieto važiavusiam keleiviui skiriamos baudos dydis priklauso nuo to, ar sulaikytas „zuikis“ yra piktybiškas, ar važiavo be bilieto pirmą kartą. Mažiausia bauda, kurią gaus be bilieto pirmąsyk per metus sulaikytas moksleivis, sieks vos 15 litų. Piktybiškas, jau kelintą kartą be bilieto sulaikytas „zuikis“, turės susimokėti 100 litų. „Jei keleivis be bilieto važiuoja pirmą kartą per metus, jam skiriama pusė minimalios baudos – 30 litų. Šią baudą keleivis privalo susimokėti per dešimt dienų. Jei per šį laiką bauda nesumokama, ji automatiškai padidėja iki 60 ar 100 litų“, - aiškina kontrolierius Andrejus.
Važiuoji be bilieto – turėk asmens dokumentą
Šią taisyklę potencialūs „zuikiai“ turėtų tvirtai įsikalti į galvą – antraip dienos planus gali sugriauti netikėtas apsilankymas policijos poskyryje. „Autobusiuke protokolą surašome tik tokiam keleiviui, kuris pateikia dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu arba gimimo data. Kitu atveju „zuikiui“ tenka vykti į policiją“, - aiškina kontrolierius Renatas. Pasak jo, tai – ne sausas formalumų laikymasis; patirtis rodo, jog keleivių sąžiningumu ne visada galima pasitikėti.
„Neretai pasitaiko, jog „zuikis“ pateikia ne savo duomenis. Būna, kad ir iš pažiūros solidžiai atrodantis keleivis bando vietoj savęs „pakišti“ kaimyną ar draugą. Tai išsiaiškiname jau policijos komisariate“, - atvejus iš darbo praktikos prisimena kontrolierius.
Mums besidarbuojant, be asmens dokumento įkliūva du „zuikiai“. Pusamžė moteris proverksmiais dievagojasi nepastebėjusi skylučių popieriniame biliete ir pažymėjusį jį antrą kartą. Pasiaiškinimai negelbsti – keleivė autobusiuku nuvežama į artimiausią policijos komisariatą. Antras „zuikis“ be dokumento tikina esąs bedarbis, todėl neturėjęs iš ko nusipirkti bilieto. Jam taip pat savo tiesas tenka įrodinėti policijos nuovadoje.
Struktūra pakito
Prieš sugriežtinant kontrolę miesto viešajame transporte, kontrolierių tarnybos struktūra gerokai pertvarkyta. Maždaug 80 proc. pasikeitė ir kontrolierių kontingentas – liko specialius psichologinius ir specialybės testus sėkmingai įveikę darbuotojai. Nebėra pavienių kontrolierių, miesto autobusus tikrina penkios kontrolierių brigados su specialiais autobusiukais, kuriose – po keturis žmones.
„Dabar tikrinti keleivius tapo ne tik patogiau, bet ir saugiau. Anksčiau, kai transporto priemones tikrindavome po du, konfliktinių situacijų pasitaikydavo gerokai dažniau“, - aiškina Sofija, vienintelė moteris mūsiškėje kontrolierių brigadoje. Nors šįkart diena autobusiuke slenka ramiai, kontrolierių teigimu, konfliktinių situacijų jų darbe apstu.
„Be bilieto sulaikyti keleiviai dažnai puola grasinti, stumdytis ar net muštis. Stengiamės nenaudoti prieš juos jėgos, tačiau kai kada tiesiog tenka gintis“, - vienas per kitą pasakoja kontrolieriai. „Mūsų darbas itin sudėtingas. Labai sunku dienos įspūdžių neparsinešti namo. Juk būna, kad be bilieto sulaikyti keleiviai mus iškeikia ar net prakeikia, o pačių įvairiausių „komplimentų“ gali prisiklausyti kone kasdien. Tai, be abejo, veikia psichologiškai“, - aiškina Sofija.
Per keturias valandas – tiek laiko praleidžiu drauge su kontrolieriais - „sugauname“ per dvidešimt „zuikių“. Didžioji jų dalis – važiavę visai be bilieto, spaudę saujoje nepažymėtą ar pažymėtą ne pirmąsyk popierėlį. Beje, moterų versija „nepastebėjau, kad bilietą pažymėjau antrąsyk“ nustoji tikėti, kuomet su tokiu pasiaiškinimu įkliūva jau trečia keleivė. Daugiausia abejonių sukelia piniginėje ar kišenėje saugomos gausios pažymėtų bilietų atsargos. Net ir neilgai „padirbėjęs“ drauge su kontrolieriais įsitikinti – jų darbas labai sudėtingas, reikalaujantis ne tik fizinės ištvermės, bet ir itin stabilios psichikos.
„Be abejo, būtų geriausia, jei baudžiančių tarnybų apskritai neliktų – visi žmonės būtų sąmoningi, važinėtų viešuoju transportu tik susimokėję už kelionę. Tačiau kol taip nėra, kontrolierių tarnyba yra svarbi bei būtina“, - reziumuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovas Alfredas Mažūna.
