Seimo KRK mano, kad taip atsirastų galimybių savo produkciją realizuoti sąžiningai ir kokybiškai dirbantiems žemės ūkio kooperatyvams ir į juos susibūrusiems smulkiesiems bei vidutiniams ūkininkams.
Derybinė galia
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame rašoma apie planus šįmet parengti pasiūlymą dėl ES maisto tiekimo grandinės gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkų padėčiai šioje grandinėje ir derybinėms galioms stiprinti.
Seimo KRK greitai sureagavo priimdamas sprendimą „Dėl maisto grandinės tobulinimo ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo viešojo maitinimo vietose“ ir pateikė pasiūlymus ŽŪR: „Veiksmingiau organizuoti kooperatyvus, gamintojų grupes ir diegti kitas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo formas, siekiant didesnės galios rinkoje ir sklandesnio žemės ūkio produktų ir maisto prekių tiekimo organizavimo. Bendradarbiauti su Lietuvos kooperatyvų sąjunga, siekiant racionaliau panaudoti jų turimas produktų saugyklas ir kitus resursus bei panaudoti žemės ūkio subjektų gamybos potencialą. Stiprinti bendradarbiavimą su švietimo ar ugdymo įstaigomis, siekiant priartinti mokymo ir ugdymo procesą prie gamybos.“ Apie įgyvendinimo eigą Seimo KRK paprašė informuoti iki 2018 m. kovo 10 d.
Lengva pasiūlyti, sunkiau įgyvendinti.
Sureagavo į kritiką
Pasak laikinojo ŽŪR pirmininko Sigito Dimaičio, tiesiausias žemdirbių kelias prie vartotojų stalo eina per kooperaciją. Jam pritarė ir ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas. Be to, skaudu ir apmaudu, kad iki šiol viešojo maitinimo galimybes visoje šalyje savo rankose laiko tik 3–4 itin stambūs tiekėjai. Viešųjų pirkimų įstatymas, žinoma, vienodas visiems rinkos dalyviams, tačiau problemos esmė ne patys viešieji pirkimai, bet jų taisyklės.
„Paprastai viešuosius pirkimus bandoma centralizuoti. Pavyzdžiui, – maisto produktai kariuomenei. Produktų kiekvienas atskiras dalinys neperka, bet perka vienas centras visai kariuomenei. Iš štai rezultatas – šia galimybe negali pasinaudoti ūkininkai. Būna net paradoksalių situacijų, kai karinis dalinys yra šalia stambaus ar vidutinio ūkio, tačiau ūkininkas negali kariškiams tiekti šviežių maisto produktų. Taigi ragindamas jus imtis iniciatyvos pažadu, kad Seimo KRK dės visas įmanomas pastangas decentralizuoti viešųjų pirkimų sistemą“, – žadėjo A.Stančikas.
Seimo KRK pirmininkas priminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau baigia rengti maisto produktų aprašą, kuris pateks į vaikų darželius bei mokyklas, o vienas iš akcentų – žemdirbiams palankus produktų transportavimas.
„Šiek tiek pakeitę taisykles galėsime žemės ūkio kooperatyvams ir smulkiesiems ūkininkams palengvinti kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – vylėsi A.Stančikas.
Deja, neretai valdžia iš didelio rašto išeina ant krašto. Štai ŽŪR vadovas S.Dimaitis nusistebėjo sveikatos apsaugos ministro įsakymu mokykloms tiekti 0,7 proc. riebumo pieną. Kodėl? Gal kurioje nors šalyje toks reikalavimas taikomas, bet kodėl mes pasirenkame pačius keisčiausius pavyzdžius, kurie visiškai netinka Lietuvai? Užbėgdami įvykiams už akių galime pridurti, kad SAM sureagavo į ŽŪR kritiką ir pasitaisė – vaikai galės gerti ne pienu atskiestą vandenį, bet 2,5 proc. riebumą pieną.
Dideli pinigai
Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas tikisi, kad nauja galimybe sėkmingai galėtų pasinaudoti būtent smulkieji ūkininkai, kuriems pastaraisiais metais kilo daugybė problemų, o ateityje jų dar daugiau iškils.
Šiuo metu jie simboliškai prekiauja ūkininkams skirtuose turguose, laimėjus viešuosius pirkimus jiems atsivertų daug didesnės galimybės.
Kodėl iki šiol viešieji pirkimai smulkiesiems ar vidutiniams ūkininkams nepasiekiami?
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, tokia padėtis susidarė todėl, kad aprūpinant viešojo maitinimo sektorių sukasi itin dideli pinigai. „Tuo pasinaudoja ir paslaugas samdančios institucijos. Tarnautojai neretai naudojasi tarnybine padėtimi ir reikalauja, kad tiekėjai būtų priversti siūlyti jiems dalį produktų nemokamai. Ir dėl tokio pobūdžio netvarkos daržininkai arba viešųjų pirkimų konkursus pralaimėdavo, arba sužinoję tokias aplinkybes juose net nedalyvaudavo“, – pasakojo Z.Cironkienė.
Tačiau Seimo KRK pirmininkas pateikė ir sektinų pavyzdžių: „Žinau kelias savivaldybes, kuriose mokyklos savo virtuves išnuomoja būtent vietos verslininkams su sąlyga, kad jie pirktų ir maistą gamintų iš savivaldybėje įsikūrusių ūkininkų.“
Kodėl Seimo KRK kreipėsi į ŽŪR? Ne tik todėl, kad tai – skėtinė žemdirbių organizacija, bet ir todėl, kad ŽŪR savo iniciatyva prisidėjo kuriant gyvybingus kooperatyvus. „ŽŪR veikloje dalyvauja žmonės, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvoje žinomais kooperatyvais“, – ŽŪR tarybos nariams priminė S.Dimaitis.
ŽŪR tarybos posėdyje savo veiklą dar kartą pristatė visiems jau žinomi ir šalyje įsitvirtinę trys kooperatyvai, kuriuos kuriant tiesiogiai dalyvavo ir Žemės ūkio rūmai.
Didžiausias turgus
Nuo 2011 m. veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Šeimos ūkis“ steigimo tikslas – realizuoti savo užaugintą ir iš dalies perdirbtąs produkciją.
„Kooperatyvas turi 64 narius. Veiklą plečiame, tačiau turime ir problemų – ne visos savivaldybės suinteresuotos kooperatyvui suteikti vietą prekiauti savo produktais. Keista, juk tokiose vietose prekiautų pirmiausia vietos ūkininkai. Tiesa, kai kurios savivaldybės rodo iniciatyvą, tarp tokių – Panevėžio savivaldybė, o vienas sėkmingiausių pavyzdžių – „Šeimos ūkio“ turgelis prie Kauno pilies. Tai didžiausias ūkininkų turgus Baltijos šalyse“, – sakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis.
Tokio pobūdžio kooperatyvai veikia ir kitose šalyse, bene garsiausias jų – Paryžiuje: Eliziejaus laukuose ūkininkai prekiauja savo produkcija ir niekas tuo nesistebi.
Savikontrolė
Kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ kiekvieną savaitę prekiauja mobiliuosiuose turgeliuose: Vilniuje – 23, Kaune – 15, Klaipėdoje – 4, Šiauliuose – 2. Be to, kooperatyvui „Lietuviško maisto kokybė“ pavyko susitarti su stambiausiais prekybos tinklais ir dabar savo produkciją parduoda specializuotuose skyriuose, kurie pavadinti „Linkėjimai iš kaimo“.
Šiuo metu kooperatyve yra 13 narių, tačiau mobiliuosiuose turgeliuose tik savo auginama produkcija bei savo perdirbtais produktais kiekvieną savaitę prekiauja apie 300 ūkininkų, iš jų smulkieji – 80 proc., vidutiniai – 15 proc. ir stambieji – 5 proc.
Per pastaruosius 4 metus metinė apyvarta perkopė 1 mln. eurų.
Kooperatyvo vadovas Mindaugas Maciulevičius nuolat pabrėžia savikontrolę kaip efektyviausią kontrolės formą – ūkininkai neįsileidžia prekiaujančiųjų importuotais produktais. Taigi savikontrolė sukūrė gerą šio kooperatyvo įvaizdį.
Kooperatyvų kooperatyvas
Kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“ yra pirmoji šalyje, kurią įsteigė ne pavieniai ūkininkai, bet kooperatyvai ir organizacijos. Jos steigėjai – ŽŪR, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, kooperatyvai „Pieno puta“ ir „Pamario pienas“ ir kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“. Net sunku pasakyti, kiek žemdirbių dalyvauja „Baltic Cattle“ veikloje, nes paminėti kooperatyvai vienija tūkstančius narių.
Pagrindinė „Baltic cattle“ veikla orientuota į galvijininkystę, galvijų importą ir eksportą pagal specialius užsakymus. Kooperatyvo geografiniai ryšiai – nuo Baltarusijos iki Graikijos, Bulgarijos, Izraelio, Turkijos.
Iš galvijų augintojų kooperatinė bendrovė Lietuvoje renka užsakovų pageidaujamos veislės bei amžiaus gyvulius, prireikus atveža veislinės medžiagos iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ir kt. šalių.
Kooperatinės bendrovės direktorius Alvydas Pečiulaitis teigė, kad „Baltic Cattle“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Agaras“ ir UAB „Utenos mėsa“, tačiau pasiūlymų tiekti produkciją viešojo maitinimo sistemai kol kas niekas nepateikė. „Sudarę sutartis su skerdyklomis toks bendradarbiavimas būtų įmanomas“, – pabrėžė jis.
Pirmieji sprendimai
Dėl Seimo KRK sprendimo įgyvendinimo ŽŪR taryba nusprendė siūlyti kooperatyvui „Šeimos ūkis“ taikyti savikontrolę, kad kooperatyvo valdomuose turgeliuose neliktų importuotų produktų bei plėsti ūkininkų produkcijos turgelių veiklą kituose didžiuosiuose miestuose.
Kooperatyvui „Lietuviško ūkio kokybė“ ŽŪR taryba patarė didinti narių skaičių bei pasinaudojant bioekonomikos principais ir taikant inovatyvias pardavimo formas intensyviau plėtoti trumpąją maisto tiekimo grandinę, o ŽŪR administracijai, kartu su kooperatyvu „Baltic Cattle“ bei pieninių ir mėsinių galvijus veisėjus vienijantiems ŽŪR nariams pavedė parengti projektą „Galvijų aukcionas“.
Naudinga galimybė
Nijolė Barkauskienė, Kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“vadovė
Ši galimybė būtų naudinga, norintieji realizuoti produkciją rastų nišą. Rinka prasiplėstų. Šiuo metu viešuosiuose konkursuose dalyvauja tik didžiosios įmonės, jos ir užsako muziką, – turėdamos daug pinigų užkerta kelią kitiems. Manau, jog būtent smulkieji ūkininkai, kurių produkcija yra kokybiška, turėtų aprūpinti vaikų ugdymo įstaigas, senelių namus, ligonines, kad vartotojai galėtų mėgautis skaniu maistu.
Kiekvienas modelis geras
Audronė Kazlauskienė, Ukmergės rajono ūkininkė
Kuo daugiau ūkininkams paliekama laisvės rinktis, tuo geriau. Vieno modelio visiems nepavyks pritaikyti, tačiau kiekvienas turės galimybę apsispręsti. Pieno produktų tiekimas organizacijoms priklausys nuo ūkių stambumo. Manau, kad smulkieji ūkininkai, laikantys vieną ar dvi karves, pieno produktais nepajėgs aprūpinti net vaikų darželio, ką jau kalbėti apie didesnes įstaigas. Todėl ši niša labiau tiks vidutiniams ūkiams, o ne smulkiesiems, juk pieno produkcija turi būti tiekiama stabiliai. Man ne kartą siūlė bendradarbiauti su vaikų darželiais, socialiai remtinomis šeimomis, tačiau atsisakiau, nes esu per smulki ūkininkė. Turiu savo nišą bei įdirbį turgavietėje. Manau, kad ši galimybė – niša naujiems ūkininkams, neturintiems savo prekybos taškų.
Pavėluotas siūlymas
Sandra Šimienė, Biržų rajono ūkininkė
Šis siūlymas šiek tiek pavėluotas, nes kaimuose daug pieno ūkių jau sunaikinta. Anksčiau reikėjo sudaryti sąlygas, skatinti smulkiuosius ūkius kooperuotis. Tačiau visus bendradarbiavimo galimybių žingsnius vertinu teigiamai. Taip būtų ne tik ugdomas mūsų šalies patriotizmas, bet ir skatinama vienas kitą paremti, palaikyti. Būtent šiuo keliu mes ir turėtume eiti, kad produktai iš ūkių būtų pristatomi tiesiai vartotojams, o ne ieškoma būdų, kaip ją parduoti į užsienį ir kuo didesne kaina. Kai produktai iš ūkio pateks tiesiai vartotojams, jie džiaugsis sveikesniu, natūralesniu maistu. Jei smulkieji ūkininkai nepajėgūs tiekti produkcijos, jie turėtų kooperuotis, nes smulkiesiems ne tik gaminti, bet ir parduoti – sunku.
