Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje galima rasti informaciją apie 2011 m. sudarytas viešųjų pirkimų sutartis. Pateikiamos net 55-ios pernai sudarytos, aišku, tik stambiosios – rašiklių pirkimas, palyginti su mokyklų renovacija, juk atrodytų niekniekis. Viešųjų pirkimų specialistai teigia, kad net 90 proc. viešųjų pirkimų galima pakreipti norima linkme. Atlygis už garantiją juos laimėti įvairiose veiklos sferose dažniausiai siekia nuo 6 iki 10 proc. pirkimo sutarties vertės.
Viešųjų pirkimų lyderės – statybų bendrovės
Panagrinėjus viešųjų pirkimų dalyvių, su kuriais pasirašytos sutartys, sąrašą, galima pastebėti, kad daugiausia jų pasirašyta su statybų bendrovėmis. Nenuostabu, nes buvo renovuojamos ar rekonstruojamos miesto mokyklos ir darželiai, tvarkoma Talkšos ežero pakrantė, rekonstruojamas Lengvosios atletikos maniežas, viadukas ir kt.
Viešųjų pirkimų lyderė – statybų bendrovė UAB „Rotonda“, pasirašiusi su Savivaldybe sutarčių už daugiau nei 8,65 mln. Lt. Nuo jos nedaug atsiliko kita statybų bendrovė – UAB „CCM Baltic“, sutarčių sudariusi už daugiau nei 8,01 mln. Lt.
Nuo jų atsilieka, bet vis tiek milijonines sutartis pasirašė UAB „Statybų techniniai sprendimai“ (1,9 mln.), UAB „Statybų srautas“ (1,5 mln.), UAB „Žemaitijos keliai“ (1,3 mln.), UAB „Kėdainių melioracija“ (1 mln.), UAB „Limega“ (900 tūkst. Lt).
Dauguma šių įmonių registruotos mūsų mieste, tad belieka pasidžiaugti, kad jų mokami įvairūs mokesčiai grįžta į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą. Kita vertus, nuolat viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios įmonės gali siūlyti darbus atlikti už itin mažą kainą, todėl nuolat juos laimi. Atsižvelgiant tik į mažiausią pasiūlytą kainą, kyla rizika, kad įmonė atliks darbus nekokybiškai ar pavėluotai. Jei tokios įmonės pasiūlymą atmestum, ji tuoj pat gali pateikti pretenziją, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, užtąsyti teismuose...
Trumpa atmintis
Nemažai problemų dar 2010 m. kilo dėl keturiems miesto lopšeliams-darželiams langus keičiančios bendrovės UAB „Magirnis“ vėluojamų atlikti darbų. Kadangi bendrovė vėlavo pakeisti langus, lopšeliuose-darželiuose „Dainelė“, „Žibutė“ ir „Ežerėlis“ mokslo metų pradžia buvo nukelta, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ langų, nors jie ir buvo pagaminti, Savivaldybė įmonei nebeleido keisti. Zoknių pagrindinės mokyklos renovacijai buvo skirta apie 2 mln. Lt, tačiau renovacija dar nebuvo pradėta iki mokslo metų pradžios likus savaitei.
Tuomet Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius sakė, kad lopšeliuose-darželiuose langus vėluojančią pakeisti bendrovę baus griežtai ir tikriausiai su ja bus nutrauktos sutartys. „Bausmė“ – pernai rugsėjo pirmąją Šiaulių miesto vaikų ugdymo įstaigų langų ir durų keitimo darbams atlikti su UAB „Magirnis“ pasirašyta beveik 142 tūkst. Lt vertės sutartis. Trumpa ta Savivaldybės valdininkų atmintis...
Pernai istorija kartojosi spirale. Vos pradėję dirbti Šiaulių miesto taryboje politikai nesutarė dėl papildomų lėšų, reikalingų mokykloms remontuoti. Konkursai parodė, kad statybos darbų kainos kyla, o statybos bendrovių, dalyvaujančių konkursuose, mažėja. Šiauliuose remonto pernai laukė aštuonios švietimo ugdymo įstaigos, iš kurių keturios mokyklos. Savivaldybei teko stabdyti konkursus rangovams parinkti, nes statybos darbų kainos kai kuriais atvejais išaugo beveik 2 mln. Lt. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą antrojo konkurso metu galima tiesiogiai kviestis rangovą deryboms. Taip nutiko renovuojant buvusią Šventupio mokyklą.
Šiaulių miesto politikai raudonavo Savivaldybės tarybų komitetuose, pyko, kad remontas per brangus, ginčijosi, kiek mokykloje reikia tualetų, kiek kainuoja elektros lizdai ir panašiai. Kai kurie politikai atvirai dėstė apie galimus Savivaldybės ir statybos bendrovių susitarimus, apie tai, kad vienas Tarybos narių iš savo prekybos centro tiekia daugumą statybinių medžiagų...
Mokiniai ir mokytojai renovacijos įkaitais tapo ir kitose mokyklose. „Romuvos“ pagrindinei teko ieškotis kitos pastogės, nes mokyklos renovacija nebuvo baigta net spalio viduryje. Įkaitais buvo tapę ir statybininkai, negaunantys atlyginimų.
Iš esmės pernai buvo renovuojami trijų Šiaulių miesto mokyklų pastatai: Šiaulių universiteto gimnazijos, „Romuvos“ pagrindinės mokyklos ir Gytarių pagrindinei mokyklai priklausantis buvusios Šventupio mokyklos pastatas. Pastarųjų dviejų mokyklų pastatus renovuojanti UAB „Rotonda“ darbus vėlavo atlikti.
2011 m. viešųjų pirkimų konkursų lyderė-nugalėtoja „Rotonda“ pernai į su Savivaldybe sudarė sutarčių už daugiau nei 8,65 mln. Lt. Įdomu, ar Savivaldybės klerkai jau padarė išvadas? O gal tikrai nėra taisyklių be išimčių?
Kaip danguje taip ir ant žemės
Problematiškiausia situacija rajone pernai buvo susidariusi Kuršėnuose. Estų bendrovė „Water Ser“, laimėjusi konkursą, darbus vykdė 2010 m. Pernai ji pareiškė, kad bankrutuoja ir nebegali atlikti gerbūvio darbų, tad gatvės, kuriose buvo klojami vamzdžiai, buvo paliktos nesutvarkytos. Kita šiuos darbus apsiėmusi tęsti statybos organizacija – UAB „Telšių statyba“ – taip pat neatliko darbų laiku dėl nenumatytų kliūčių.
Darbai vėlavo ir Kairiuose bei Ginkūnuose, kur juos baigti trukdė ir neaktyvūs gyventojai, neapsisprendžiantys dėl jungimosi prie tiesiamų tinklų.
Už Europos Sąjungos pinigus centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklus Šiaulių mieste, Pabaliuose ir K. Donelaičio gatvės kvartale, tiesianti bendrovė „Žemda“ darbus atlikti vėlavo keletą mėnesių. Darbų užsakovas rangovės darbu buvo nepatenkintas ir pradėjo skaičiuoti delspinigius. Bendrovės direktorius pripažino, kad „Žemda“ nuo pirmos projekto įgyvendinimo dienos blogai organizavo ir atliko darbą, nekontroliavo subrangovės – bendrovės „Mitnija“, pridarė daug broko.
Tuomet prabilta apie rengiamų viešųjų konkursų sąlygas. Paprastai konkursus laimi tos bendrovės, kurios pasiūlo mažiausią kainą. Jei darbai vyksta keletą metų ir kasmet kyla realios darbų atlikimo kainos, tos bendrovės nebeišgali nei pačios atlikti darbų, nei pasamdyti sub-rangovų.
„Dėl akių“
Susidaro įspūdis, kad viešųjų pirkimų konkursų tvarka yra bloga. Negi nėra būdų tokioms įmonėms užkirsti kelią laimėti? Anot kalbintos viešųjų pirkimų specialistės, savotiškas „saugiklis“ galėtų būti prašymas, be kainos, pagrįsti ir ekonominį naudingumą. Įmonės pateikti duomenys tuomet paverčiami balais, kurie įrašomi į tam tikras formules ir gaunamas rezultatas. Vertinama, kaip įmonė atliks tam tikrus darbus, kokius specialistus kviesis ir t. t. Deja, ir tokia tvarka 100 proc. negarantuoja, kad viešasis pirkimas bus skaidrus. Konkurse dalyvaujanti įmonė gali pateikti netikslius duomenis.
„Kita priežastis – žmogiškasis faktorius. Griežtų kriterijų, kiek vertas vienas ar kitas įmonės rodiklis, nėra, tad įmones įvertinantis žmogus gali savo nuožiūra joms už viena ar kita skirti daugiau ar mažiau balų. Taigi proteguojama įmonė vėl gali laimėti“, – teigė specialistė.
Skaldyk ir valdyk
Dar vienas neišsemiamas katilas – supaprastinti viešieji prikimai. Norint išvengti viešo konkurso, kuriame netyčia gali laimėti „pašalinė“ įmonė, didelės vertės pirkinį tereikia išskaidyti dalimis. Tada pirkimo vertė bus mažesnė ir jo nereikės skelbti viešai, bus galima apklausti tik pasirinktas įmones.
Supaprastinti mažos vertės viešieji pirkimai vyksta tada, kai norima įsigyti prekių iki 100 tūkst. Lt be PVM arba rangos darbų iki 500 tūkst. Norint įsigyti prekių, tarkim, už iki 10 tūkst. Lt sumą, reikia atlikti tik apklausą žodžiu, pvz., telefonu. Būtina apklausti mažiausiai tris įmones. Realiai kainos pasiūlymas nėra fiksuojamas, todėl labai paprasta proteguoti reikiamą firmą.
„Pakanka „dėl akių“ paskambinti vienai kitai įmonei, o simpatizuojamai trečiai pašnibždėti, kokią kainą reikia siūlyti. Galima netgi internete pažiūrėti, kokias kainas įmonės siūlo savo interneto parduotuvėse. To užtenka kainai pagrįsti. Užpildant apklausos lentelę, galima įrašyti ką tik nori...“ – šypsojosi viešųjų pirkimų specialistė.
Atliekant apklausą raštu, siunčiamas kvietimas dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse – prašoma iki tam tikros dienos pateikti kainų pasiūlymą, nurodomos sąlygos ir kt.
Tualetinis popierius – mažos vertės pirkinys
Ar visi pirkimai turi būti skelbiami viešai? Pasirodo, tik už 50 proc. jų vertės, pvz., jei yra įvairių projektų už 200 tūkst. Lt, tai tik už pusę šios sumos tereikia skelbti viešai. Aišku, yra numatyta, kuriuos privaloma skelbti viešai. Taigi tampa aišku, kodėl Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje paskelbti daugiausia tik didelės vertės pirkimai – rašiklių ar tualetinio popieriaus įsigijimo sutarčių ten nerasime.
Žiūrint į Savivaldybės tinklalapyje pateiktus duomenis, galima susidaryti įspūdį, lyg būtum parduotuvėje – kai kurių sutarčių kaina labai jau mūsų akiai įprasta: 2999,59 Lt, 49 998 Lt, 99 825 Lt.
„Pastarąjį pirkimą, dar nesiekiantį 100 tūkst. Lt, buvo galima atlikti neskelbus viešųjų pirkimų sistemoje. Pakako parengti pirkimo sąlygas, tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymus, Viešųjų pirkimų skyrius užprotokolavo ir viskas“, – sakė specialistė.
Paslaugų pirkimas iki 3 tūkst. netgi galimas iš vieno tiekėjo (viešojo dailės kūrinio „Judėjimas“ naujos vietos plano parengimo paslauga, Dariaus Augulio įmonė, 2999,59 Lt; naujų meninių priemonių valstybinėms ir miesto šventėms puošti idėjų sukūrimas, Dariaus Augulio įmonė, 2999,59 Lt; meninio dekoratyvinio akcento „Iš kur varpų balsai pareina“ projektavimo paslauga, Dariaus Augulio įmonė, 9680,0 Lt – taip pat pakako tik apklausos žodžiu).
Mažos vertės pirkimų atveju perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Perkančioji organizacija neprivalo informuoti suinteresuotų kandidatų ir suinteresuotų dalyvių apie pirkimo rezultatus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė nei 10 tūkst. Lt (be PVM)
Atlygis už garantiją laimėti – 10 proc. pirkimo sutarties vertės
Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys, tiekėjų nuomone, yra būtent statyba ir medicina, o atlygis už garantiją laimėti viešuosius pirkimus įvairiose veiklos sferose dažniausiai siekia nuo 6 iki 10 proc. pirkimo sutarties vertės.
Gal ir negražu skaičiuoti pinigų svetimoje kišenėje, bet nuolat Viešųjų pirkimų tarnybos keliama šių pirkimų skaidrumo problema nejučia verčia galvoti apie bendrovių, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose, susitarimus, kokią kainą siūlyti. Juk jei mieste yra 2-3 tą pačią paslaugą teikiančios įmonės, kas gali įrodyti, kad jos nesusitarė, kad vieną konkursą, sutarus siūlomą paslaugos kainą, laimės viena, kitąkart – jau kita.
„Knaisiotis galima iki negalėjimo, visur atrasi visko. Ką reiškia „nustatė neskaidrų pirkimą“? Kadangi reikia užpildyti begalę popierių, pasitaiko, kad suklysta datą užrašyti ar dar ką nors. Pirkimas vyko šiandien, o protokolas surašytas vakar. Paprasčiausia klaida, bet pirkimas iškart neskaidrus. Juk nedirbi su vienu viešuoju pirkimu – jų tūkstančiai, dar kiti darbai. Popierius su popierium ir dar pateptas popierium, – sakė viešųjų pirkimų specialistė. – Kita vertus, jei tam tikra firma pasitikima, kodėl jai nepasiūlyti užsakymų? Juk jei perkame tam tikrą duoną tam tikroje parduotuvėje, abejoju, ar drąsiai pirktume kitos rūšies neragautą neaiškioje parduotuvėje.“
Turi nusišalinti
Net 90 proc. Viešųjų tyrimų tarnybos organizuotoje apklausoje dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad labiausiai korupciniai sandėriai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Dažniausiai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik jų proteguojama įmonė. Ypač tokių sandėrių tikimybę įžvelgia viešinimo paslaugų atstovai. Ieškiniai teismui dažniausiai buvo teikiami ir dėl kvalifikacijos vertinimo.
Štai Šiaulių miesto savivaldybės administracija pernai metų rugpjūtį buvo paskelbusi konkursą Šiaulių pramoninio parko logotipo ir firminio stiliaus sukūrimo paslaugai pirkti. Reikalavimų – devynios galybės, pavyzdžiui, pateikti firminį stilių (eskizus, maketus) arba grafiškai perteiktas šių pramoninio parko rinkodaros priemonių idėjas: leidinio, pristatančio pramoninį parką, interneto svetainės, mobilaus parodų stendo ir kt. Terminas – 12 kalendorinių dienų. Anot vienos didžiausių Lietuvos dizaino agentūrų, įsteigusių filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje, Druskininkuose ir net Rygoje, atstovės, netgi įmonės logotipas per tiek dienų nesukuriamas. Peršasi išvada, kad kokia nors firma apie konkursą buvo informuota iš anksto, kad jame sublizgėtų.
„Prieš pradėdamas dirbti su viešaisiais pirkimais turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas. Nusišalinti turi paaiškėjus, kad pirkimo procedūrose kaip tiekėjas dalyvauja asmuo, susijęs santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiais arba jei gauni iš pirkimo procedūrose dalyvaujančio juridinio asmens bet kokios rūšies pajamų ir t. t. – sakė viešųjų pirkimų specialistė. – Iš tikrųjų beveik visus viešuosius pirkimus galima pakreipti taip, kad laimėtų proteguojama įmonė. Ne 100 proc., bet 90 tai tikrai.“ Tereikia tinkamai paruošti pirkimo sąlygas, kurias atitiktų tik proteguojama įmonė, o paskui galima ramia sąžine, kaip reikalauja įstatymas, nusišalinti. Tegul sprendimus priima „nešališki“ kolegos, jie juk nelabai turės iš ko rinktis.
P. Lungė