Po septynerių metų pertraukos poeto Alfonso Maldonio gerbėjai, draugai bei kolegos džiaugiasi nauju poeto eilėraščių rinkiniu "Tirpstantys ledynai". Knygą praėjusių metų pabaigoje išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Trečiadienį, pristatydamas jau 11-ąją savo eilėraščių knygą, sostinės Rašytojų klube susirinkusiems gerbėjams A. Maldonis skaitė naujuosius bei ankstesnius savo kūrinius.
"Knyga išėjo, bet labai ilgai ėjo. Čia aš turbūt kaltas ir, matyt, vangesnis mąstymas, vangesnis darbas. Kai pradedi svarstyti, ką jau padarei, tai nublanksta, nueina į antrą planą ir reikia daugiau laiko", - kalbėjo knygos autorius, rašantis jau penktąjį dešimtmetį.
A. Maldonis sakė į naująją knygą sudėjęs pastarųjų septynerių metų kūrybą apie gimtąjį Dainavos kraštą, apie žmogų, jo vidinį pasaulį, tikslesnės minties paieškas, apie tai, kas žmogui svarbiausia ir kur krypsta jo mintys.
"Man pasirodė, kad A. Maldonio eilėraščiuose dominuojantys skyrybos ženklai yra daugtaškiai ir klaustukai. Taip ir lieka neišspręsta, konkrečiai neįvardinta mintis ar mįslė. Galbūt tai gyvenimo mįslė", - svarstė literatūros kritikė Donata Mitaitė.
Pasak literatūrologės, poetas kurdamas atsispiria į kaimiškos kultūros sanklodą, o į jo rinkinius prasismelkia jau neegzistuojančio vaikystės kaimo ilgesys, kaimo kultūros suformuota vertybių sistema ir natūralaus gamtos ritmo sąlygotos pasaulio harmonijos ilgesys, taip pat prisimenamas dramatiškas pokario laikas.
A. Maldonio teigimu, ankstesniais laikais literatūra buvo nacionalinio identiteto ir savotiško išlikimo laukas, padėjęs šalies visuomenei išsivaduoti iš priespaudos. O dabar, pasak jo, žmonėms labiau rūpi jų fizinė, socialinė egzistencija, ir čia literatūra nedaug gali padėti, tad jai atgimti reikia naujo impulso, naujo iššūkio.
"Pastaruoju metu poezijos skaitytojų sumažėjo, svarbesni jiems tapo kiti prioritetai, bet žvelgiantys giliau, toliau į ateitį, manau, poezijos neišduoda, nes ji - pasaulis, padedantis pasirinkti kryptį. Literatūra, poezija nėra dvasinis gyvenimo centras, bet turi kelti žmoguje vertybių ilgesį, sąžinės balsą ir pasišventimo dalykus, kurie yra visuotinai svarbūs", - sakė “Eltai” "Tirpstančių ledynų" autorius.
A. Maldonio kūrybos tyrinėtojas Valentinas Sventickas teigia, kad poetas siejamas su meditacinės lyrikos kryptimi, "protingu" jausmu, psichologine analize, kai eilėraštyje fiksuojama ne akimirka, o jos atsiminimas, nykstantis pėdsakas. "Išliekamos vertybės A. Maldonio kūryboje, pusiau juokais, pusiau rimtai, yra skeletas ir pelenai, o jei visai rimtai - šviesa, lapai, nežinia", - sakė V. Sventickas.
A. Maldonis 1976-1988 metais vadovavo Rašytojų sąjungai, 1965 ir 1978 m. pelnė respublikines premijas, buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Atkuriamojo Seimo nariu. Poetas yra išleidęs šiuos poezijos rinkinius: "Viduvasaris" (1958), "Veja vėtra debesį" (1960), "Saulėti lietūs" (1962), "Vandens ženklai" (1969), "Pėdsakai" (1971), "Rytas vakaras" (1978), "Rugiaveidė" (1982), "Artėjimas" (1991), "Mūs baltas ratas" (1996) ir kitus.
A. Maldonis sakė jau planuojąs ir dvyliktąjį eilėraščių rinkinį, jei, jo žodžiais tariant, "Dievas bus maloningas ir plunksna rankoje judės". Anot poeto, rinkinyje greičiausiai jau nebus tokio dramatinio žmonių likimų perkainavimų ir jo kūryba daugiau siesis su ateitimi, o ne praeitimi.
ELTA
