Kalinys, iki teismo kalėjęs jam per mažoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, prisiteisė iš Lietuvos valstybės 1000 litų. Galbūt tą patį galėtų padaryti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai, daugelį metų kenksmingomis sąlygomis dirbantys kameros dydžio kabinetuose?
Planuojama rekonstrukcija
Vilniaus rajono apylinkės teismas įsikūręs judrioje Kalvarijų gatvėje, sename aptriušusiame pastate. Vienu metu jį planuota nugriauti tiesinant Krokuvos gatvę, tad jokių lėšųs teismo pastatui rekonstruoti nebuvo skirta.
Tuo labiau kad prieš keletą metų Laisvės prospekte pastatytame pastate ketinta sutalpinti visus 4 Vilniaus miesto apylinkių teismus ir rajono teismą. Deja, naujajame pastate sutilpo tik 3 apylinkių teismai, o Vilniaus 4-asis bei rajono apylinkų teismai liko senosiose patalpose.
Po to užgriuvo sunkmetis, tad kalbos apie naujas patalpas nutilo. Kol kas Vilniaus rajono apylinkės teismo darbuotojai spaudžiasi po kelis maždaug 5–6 kvadratų kambarėliuose. Išimtį turi tik teisėjai, kurių kabinetai bent vienu kitu kvadratu didesni.
Pagal 2009 metų sudarytą Investicijų projektą teismams Vilniaus rajono apylinkės teismo pastatas numatomas pradėti rekonstruoti 2014 metais...
Gatvės triukšmas ir skardiniai stogai
Lankantis Vilniaus rajono teisme jau gerokai po pietų, prie teisėjų durų siauručiuose koridoriuose vis dar stumdėsi nemažai proceso dalyvių. „Ateitumėte jūs rytą – va, tada tektų ir gatvėje pasistumdyti, kad patektumėte į teismo pastatą. Pažiūrėkite, kokie koridoriai – prasilenkti nėra kaip... – sakė ne į pirmą teismo posėdį atvykstantis Janas. – Mašinos irgi nėra kur pasistatyti, tenka už gero kilometro palikti. Net susipažinti su bylos medžiaga keblu, nes nėra net kur prisiglausti – viena kėdė raštinėje skirta, ir tos pačios eilėje reikia laukti. O kai bylą nagrinėja, tai žmonės net alpsta. Vasarą buvo baisiai karšta, o atidaryti langų negalima, nes niekas nieko per siaubingą triukšmą negirdi...“
Į teismo pirmininkės Laimos Leipuvienės kabinetą veda siauri laiptai. Tiesą sakant, jis nemažas – kaip dvi kameros. Pirmininkė patikina, jog šis kabinetas – pats didžiausias. Visi kiti darbuotojai, tarp jų ir teisėjai, glaudžiasi kur kas mažesniuose.
„Bylos nagrinėjamos teisėjų kabinetuose, nes posėdžių sales teturime dvi, – sako L. Leipuvienė. – Viena, didesnioji, skirta baudžiamosioms byloms nagrinėti, nes ten yra suimtajam skirtas aptvaras, o kita įrengta palėpėje, tad proceso dalyviams tenka saugotis, kad neprasimuštų galvų į skliautuotas salės lubas“.
Mažučiai teisėjų kabinetai išsidėstę per du pastato aukštus. Dar trims teisėjams kabinetai įrengti palėpėje. Į juos vedantys laiptai tokie statūs, kad jais lipant net sukasi galva.
Vienų kabinetų langai į gatvę, pro kitus tematyti raudonas skardinis stogas. „Vieni jaučiamės tarsi kokiame metalistų koncerte, o kiti, po kurių langais skardinis stogas – kaip saunoje“, – pajuokauja kažkuris iš teismo darbuotojų.
„Ką tik išnagrinėjau labai sudėtingą bylą, – sako proceso dalyvius iš tvankaus kabineto išleidęs teisėjas Alfredas Juknevičius. – Norėčiau atsipūsti bent 5 minutes ir pravėdinti kabinetą, tačiau nėra kaip. Lango atidaryti negaliu – girdite, koks triukšmas, o kur dar benzino kvapas ir dulkės... Kitos patalpos atsipūsti irgi nėra. O po poros valandų turiu nuosprendį paskelbti“.
Teismo pirmininkė L. Leipuvienė prisimena, jog neapsikentę advokatai buvo net parašę skundą, kad neįmanoma dirbti. Faktus tikrinusi komisija nustatė, jog „triukšmas iš gatvės viršija visas normas, todėl negalima atidarinėti langų ir būtina įrengti kondicionierius“. „Tačiau tam nėra lėšų, pagaliau ar tai išeitis? – retoriškai klausia pirmininkė. – Pastatas, elektros instaliacija ir visa kita – seni, o be to, ir plėstis nėra kur – ir taip išnaudota kiekviena kertelė. Dažnai genda kompiuteriai, neatlaikę pravažiuojančių mašinų keliamos vibracijos“.
Teisėjai nesaugūs
Teisme tėra tik vienas tualetas, kuriuo tenka naudotis ir proceso dalyviams, teismo darbuotojams. „Proceso dalyvių pasitaiko visokių – ir narkomanų, ir girtų, – sako L. Leipuvienė. – Būna, ir kvaišalus leidžiasi... Juk gali užeiti iš gatvės bet kas – jokio policininko, jokio budėtojo neturime kur įkurdinti. Štai prieš penketą metų per langą pabėgo kaltinamasis, tai ant pirmojo aukšto langų buvo uždėtos grotos. O neseniai stresą teko patirti teisėjai V. Vaivadienei – kaltinamasis ne tik grasino, bet ir bandė veiksmais pyktį išlieti. Teko iškelti baudžiamąją bylą. Ir toks atvejis – ne vienintelis“.
Nuo agresyvių proceso dalyvių neapsaugoti ir visi kiti darbuotojai. Nors netoliese įsikūręs Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas, kol ateina iškviesti policininkai, smurtautojas pabėga.
Atvestas į teismą suimtasis laikomas maždaug 2 kvadratų kambarėlyje be lango. Šalia panašioje patalpoje jį saugo policininkai.
„Net darbo krūvis neatrodytų toks didžiulis, jei turėtume normalias darbo sąlygas, – tvirtina teismo pirmininkė. – Kai kurie teisėjai nešasi darbą į namus arba dirba po darbo valandų, kai aprimsta transportas gatvėje. Niekas mumis nesidomi, o Vilniaus rajono savivaldybė turbūt net nežino, kad mes esame, todėl dėl mūsų – jokių rūpesčių“.
Beje, prieš porą metų Generalinei prokuratūrai išsikėlus į naujas patalpas, A. Smetonos gatvėje liko tuščias didžiulis pastatas. Jo iki šiol niekas nenupirko. Teismo pirmininkė nesupranta, kodėl tokiam didžiuliam pastatui leidžiama po truputį griūti. „Jei trūksta lėšų, ar nebūtų pigiau jį rekonstruoti ir atiduoti mums? – sako L. Leipuvienė. – Juk visi toje pačioje valstybės kišenėje sėdime“.
Tik faktai:
Vilniaus rajono apylinkės teisme dirba 55 darbuotojai (11 teisėjų, 5 teisėjų padėjėjai, 3 vertėjai). Jo veiklos teritorijoje didžioji dauguma interesantų kalba lenkiškai arba rusiškai.
Kiekvienas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas per dieną išnagrinėja vidutiniškai 3,3 bylos. Pernai išnagrinėta 3000 bylų, šiemet prognozuojama jų išnagrinėti beveik 1000 daugiau. Vidutinė vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė – 3 mėnesiai, vienos civilinės bylos – 1,49 mėnesio.
Šio teismo teisėjų priimtų nuosprendžių (baudžiamosiose bylose) stabilumas – 98,8 proc. (visos šalies vidurkis – 98,5 proc.), o sprendimų (civilinėse bylose) stabilumas siekia 99,72 proc. (šalies vidurkis – 99,67 proc.).
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
