Karolis Birgilas
„Jūsų tos kortelės mums tik nuostolius neša“, – ko gero, ne vienas pirkėjas yra išgirdęs tokią pardavėjo pastabą, už pigią prekę norėdamas atsiskaityti kortele. Brangių grynųjų pinigų pasaulyje tai atrodo paradoksalu, tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė padėti prekybinkams ir taip sužadinti Senojo žemyno rinką.
Prekybininkų nuogąstavimai pasigirsta kiekvieną mėnesį, kai šie bankams turi sumokėti už klientų atsiskaitymus kortele. Liepą EK pasiūlė šią problemą išspręsti perskirstant mokestį tarp bankų pardavėjų naudai. Anot siūlytojų, ši iniciatyva padės prekybininkams sumažinti sąnaudas ir plėsti savo verslą.
Vis dėlto, anot vienos didžiausių mokėjimo kortelių kompanijos „MasterCard“ viešosios politikos vadovo Ludovico Espitalier-Noelio, tai pakenks ne vien klientams, kurie teoriškai yra kitoje barikadų pusėje.
Trumpai papasakokite, kaip atsiranda tarpbankinis apsikeitimo mokestis?
Prekybininkas, jei jis nori suteikti galimybę klientams atsiskaityti kortele, savo bankui moka tam tikrą mokestį. Vartotojas savo bankui moka kortelės mokestį, taip sukuriamas tinklas tarp jo ir prekybininko. Abu bankai užtikrina mokėjimo sklandumą ir inovacijas abiem pusėms.
Prekybininkas moka už mokėjimų terminalo priežiūrą ir tai yra didesnės sąnaudos nei vartotojo mokėjimo kortelės priežiūra, taigi pirmojo banko sąnaudos yra didesnės. Taip atsiranda tarpbankinis apsikeitimo mokestis, kad šios sąnaudos būtų subalansuotos abiejų šalių bankams.
Atrodo, kad visa klausimo esmė dėl optimalaus šio mokesčio nustatymo yra susijusi su sąnaudų naštos padalijimu tarp pirkėjo ir prekybininko. Kur šioje kovoje stovi „Mastercard“ vėliava?
„Mastercard“ nenustato šių mokesčių Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, nes čia yra mažai bankų. Visame pasaulyje dirbame su 28 tūkst. finansinių institucijų. Kitu atveju bankams tektų dėl šio mokesčio derėtis su visais likusiais bankais. Tai išeitų į naudą teisininkams, bet bankams tai taptų tikru košmaru.
Tarpbankinio apsikeitimo mokestis turi būti lankstus, atsižvelgiant į rinką, kurioje jis yra taikomas. Jis negali būti per didelis, nes prekybininkai pereis prie grynųjų. Jis negali būti per aukštas, nes tada sistema pradės veikti su trikdžiais ir vartotojams bus užkrauta didesnė našta. Mokėjimo kortelių kompanijos pelno iš šio mokesčio negauna. Mūsų pajamos ateina iš dviejų šaltinių: frančizės mokesčių, kuriuos bankai moka už mokėjimo korteles, ir vadinamojo apdorojimo mokesčio, kurį gauname už prekybinko ir vartotojo bankų sujungimą. Taigi kuo plačiau yra naudojamas atsiskaitymas kortele, tuo didesnė nauda mūsų verslui.
Galima sakyti, kad per ilgą laiką „Visa“ ir „Mastercard“ sukūrė tokį elektroninio mokėjimo tinklą, kurį šiandien visi priima kaip savaime suprantamą. Tačiau ar sąžininga, kad EK pradėjo reguliuoti šį tinklą ir kodėl imtasi tokių veiksmų?
Mes sutinkame su EK siekiu didinti konkurencingumą ir inovacijas elektroninio atsiskaitymo srityje. Vis dėlto jos vykdomos priemonės turės negatyvių pasekmių. Čia kalbame apie tarpbankinio apsikeitimo mokestį. EK nori nustatyti šio mokesčio ribas. Taip bus siekiama sumažinti mokesčio naštą prekybinkui, tačiau bankamas liks mažiau resursų dengiant vartotojų kortelių sukuriamas sąnaudas. Jiems liks du pasirinkimai: mažinti investicijas atsiskaitymams ir jų saugumui arba didinti kortelių priežiūros mokestį klientams.
Ar jie toliau naudos korteles?
Tokiu atveju kentės visa elektroninio atsiskaitymo sistema, nes viena EK taikoma priemonė sukels daug negatyvių pasekmių. Taip sakydamas nesiremiu savo nožiūra, nes tokių pasekmių jau yra sulaukusios Ispanija, Australija ir JAV. Šios šalys jau buvo pritaikiusios tarpbankinio apsikeitimo mokesčio ribas.
JAV ir Australijoje padidėjo klientų mokami mokesčiai bankui, o Ispanijoje padidėjo grynųjų pinigų naudojimas, čia vidutinė grynųjų pinigų išsiėmimo operacija padidėjo 65 litais. Australijoje bankai dėl padidėjusių išlaidų 5 metams atidėjo banko kortelių su PIN kodu pristatymą. Taip pat šiose šalyse prekybininkai nesumažino kainų dėl sumažėjusių sąnaudų, taigi vartotojai tokiu atveju moka dukart. Tai yra esminiai mūsų nuogąstavimai.
Neabejotinai prekybininkams yra lengviau susivienyti taikant siūlymus EK. Net ir tokiu atveju, kai vienos pusės balsas yra stipresnis, ar įmanomas universalus sprendimas visoms Europos rinkoms?
EK taip pat tikisi, kad vienas sprendimas tiks visoms šalims narėms. Tokiu atveju tas pats sprendimas turės veikti Bulgarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Prancūzai rinkoje elgiasi kitaip nei lietuviai, rinkos yra visiškai skirtingos, prancūzai dažniau naudojasi debetinėmis kortelėmis, britai – kreditinėmis. Skiriasi atsiskaitymo įpročiai ir tinklas, naudojamos inovacijos.
Mes sutinkame, kad rinkos turi būti harmonizuotos, tačiau tam reikia laiko, o ne papildomo spaudimo. Taip pat nesutinkame su EK siūlomomis mokesčio „lubomis“, kurios siekia 0,2 proc. atsiskaitymams debetinėmis kortelėmis ir 0,3 proc. kreditinėmis. EK teigimu, tokį lygį siūlo „Mastercard“. Tačiau tai nėra tiesa, nes tą metodiką pritaikėme dar 2011 metais ir šis mokestis buvo taikomas tarptautiniams mokėjimams.
Šiandien EK šį lygį nori pritaikyti vietiniams mokėjimams, taigi metodika lieka neaiški. Galiausiai jos logiškai negalima pritaikyti kitoms šalims, nes, anot Olandijos centrinio banko, teks didinti tarpbankinio apsikeitimo mokestį kitose šalyse. Mūsų manymu, nėra sąžininga pritaikyti vienodą mokestį pagal metodiką, kurios niekas nežino. Taip pat EK siekia reguliuoti „Mastercard“ ir „Visa“, bet palieka tokius žaidėjus kaip „American Express“, „PayPal“ ir kitus alternatyvių mokėjimo atstovus. Tai tikrai neprisideda prie konkurencingumo skatinimo.
