„Per du mėnesius mes realiai pažeidimo neištaisysime. Tai nerealu. Mūsų skaičiavimais, norint pajungti 98 proc. gyventojų vietovėse, kur yra virš 2 tūkst. žmonių, prie centralizuoto nuotekų tvarkymo tinkų reikia apie 100 mln. eurų. Tai didžiulė suma. Vien dėl šito mes neįgyvendinsime, bet pirma įvertinsime dokumentus, kas Komisijos netenkina, pagal tai planuojame koreguoti veiksmų planą pažeidimui ištaisyti, teikti jį Komisijai su aiškiais terminais“, – BNS sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.
„Tikimės, kad to užteks. Jeigu jis (veiksmų planas – BNS) įtikins, tikėtina, Komisija nesikreips į teismą“, – pridūrė ji.
A. Kniežaitė-Gofmanė negalėjo pasakyti, ar priimdama sprendimą, EK atsižvelgė į Seimo gruodį priimtas pataisas dėl nuotekų tvarkymo. Ji abejojo, ar pakeitimai turėjo įtakos EK.
„Tikėtina, kad mums tai nepadėjo, nes Komisija nori matyti progresą prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos prijungtų gyventojų skaičiuje. Nori užtikrinimo, kad individualios nuotekos tvarkomos taip, kad atitiktų direktyvų reikalavimus“, – aiškino ministerijos atstovė.
Pasak jos, EK nuomonėje nieko nėra pasakyta apie lauko tualetus, ten daugiau kalbama apie individualiai tvarkomas nuotekas.
„Tai yra labiau individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai, aišku, ir nepajungti gyventojai, kurie išvis netinkamai tvarko nuotekas. Lauko tualetai iš viso neturi to įrenginio, tos santechnikos. Čia labiau kalbama apie tai, kai yra visa santechnika name, o nuotekos keliauja neaiškiais keliais, pavyzdžiui, į valymo įrenginius, kurie veikia netinkamai, yra neprižiūrėti, arba iš viso keliauja kažkur į upelį ar infiltruojamos į gruntą“, – tvirtino A. Kniežaitė-Gofmanė.
Anot ministerijos atstovės, EK yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl nuotekų tvarkymo 58 Lietuvos vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.
„Komisijos nuomone, visose jose neužtikrinamas tinkams individualių nuotekų tvarkymas. Mes nežinome, kaip ten tvarkomos nuotekos, neturime registro, kiek yra valymo įrenginių, kaip jie veikia, kokius reikalavimus jie atitinka“, – tvirtino A. Kniežaitė-Gofmanė.
EK ketvirtadienį paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti nuotekų tvarkymo trūkumus, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Jose turi būti įrengtos modernios nuotekų sistemos. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija nuo šios dienos pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą. Kitas EK žingsnis – kreipimąsis į teismą dėl Lietuvos situacijos.
EK 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijoninę baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Nuo gegužės individualių namų gyventojai galės rinktis, kaip tvarkyti savo nuotekas, – jungtis prie centralizuotos infrastruktūros, įsirengti individualius valymo įrenginius arba deklaruoti, kad savo lauko tualetus nuolat valo.
Nepasiturintiems gyventojams prisijungimo prie centralizuotos infrastruktūros išlaidos bus kompensuojamos, kitiems teks susimokėti patiems.
