Dauguma suimtųjų yra vyresnio amžiaus, o trys iš jų jau mirę.
Kaltinimai išlieka paslaptimi
BBC skelbia, jog Vladislavas Galkinas buvo 68-erių metų Rusijos akademikas, kurio namuose Tomske 2023 m. balandį buvo atlikta krata. Ginkluoti vyrai su juodomis kaukėmis atvyko 4 valandą ryto, iškraustė spintas ir paėmė popierius su visokiais moksliniais užrašais.
V. Galkino žmona Tatjana sako, kad anūkams, kurie mėgo su juo žaisti šachmatais, pasakė, kad jis yra komandiruotėje. Ji teigia, jog Rusijos saugumo tarnyba (FSB) uždraudė jai kalbėti apie jo bylą.
Nuo 2015 m. buvo suimta 12 fizikų, kurie visi vienaip ar kitaip yra susiję su hipergarsinėmis technologijomis arba su institucijomis, dirbančiomis su jomis. Visi jie kaltinami valstybės išdavyste. Teismo procesai, susiję su Rusijos išdavyste vyksta už uždarų durų, tad nėra aišku, kuo tiksliai šie mokslininkai kaltinami.
Kremlius tik pareiškia, kad „kaltinimai yra rimti“ ir kad daugiau komentarų pateikti negali, nes su tuo susijusios specialiosios tarnybos. Tačiau advokatai bei kiti susiję asmenys teigia, jog mokslininkai nebuvo susiję su ginklų kūrimu, o kai kurios bylos grindžiamos ganėtinai atviru jų bendradarbiavimu su užsienio mokslininkais. Kiti teigia, jog FSB nori sudaryti įspūdį, kad užsienių šnipams reikia paslapčių, susijusių su šiais ginklais.
Hipergarsinių raketų svarba
Hipergarsinės raketos geba skristi itin dideliu greičiu ir skrydžio metu keisti kryptį, išvengiant priešlėktuvinės gynybos priemonių. Rusija teigia, kad kare prieš Ukrainą naudojo dviejų tipų raketas – iš lėktuvo paleidžiamą „Kinžal“ ir sparnuotąją raketą „Cirkon“.
Tačiau Kyjivas teigia, jog Ukrainos pajėgos numušė keletą „Kinžal“ raketų, todėl kyla klausimų dėl jų pajėgumų. Tobulinant raketų technologijas, suėmimai tęsiasi.
Netrukus po V. Galkino suėmimo 2023 m. balandį, tą pačią dieną buvo suimtas ir kitas mokslininkas Valerijus Zvegincevas. Abu suimtieji buvo kelių darbų bendraautoriai.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo šaltinį, teigiantį, jog V. Zvegincevo suėmimą galėjo paskatinti 2021 m. Irano spaudoje pasirodęs straipsnis, kuriame minimi šie mokslininkai. Pats straipsnis buvo apie oro įsiurbimo mechanizmus orlaiviuose.
Suimta dar daugiau mokslininkų
2022 m. vasarą FSB suėmė du darbuotojus iš to paties instituto, kuriame dirbo V. Zvegincevas. Vienas iš jų buvo instituto direktorius, o kitas – buvęs aerodinamikos laboratorijos vadovas.
Teorinės ir taikomosios mechanikos instituto (ITAM) darbuotojai parašė atvirą laišką, kuriuo palaikė tris suimtus kolegas. Jame teigiama, kad ITAM ekspertų komisija ne kartą tikrino, ar jų darbuose, kuriais jie dalijosi viešai, nėra riboto naudojimo informacijos, tačiau tokios informacijos nebuvo rasta.
„Hipergarsas – tai tema, už kurią dabar privaloma sodinti žmones į kalėjimą“, – sako Rusijos žmogaus teisių teisininkas Jevgenijus Smirnovas.
J. Smirnovas gynė mokslininkus ir kitus išdavyste kaltinamus asmenis teismuose, kol 2021 m. persikėlė iš Rusijos į Prahą, baimindamasis pasekmių dėl savo darbo. Teisininkas sako, kad nė vienas mokslininkas neturėjo nieko bendra su gynybos sektoriumi. Tiesą pasakius, šie mokslininkai tyrė kaip deformuojasi metalai ir kaip aerodinamika gali tuos metalus paveikti.
Suėmimai prasidėjo 2016
Prieš kelerius metus suėmimai prasidėjo nuo Vladimiro Lapygino. Dabar jam 83 metai, jis buvo įkalintas 2016 m., bet po ketverių metų paleistas lygtinai. Jis 46 metus dirbo pagrindiniame Rusijos kosmoso agentūros mokslinių tyrimų institute „TsNIIMash“.
V. Lapyginas buvo nuteistas, nes Kinijai nusiuntė aerodinaminių skaičiavimų programinės įrangos paketą. Mokslininkas teigia, kad siuntė demonstracinę versiją kaip diskusijos dalį ir tvirtino, kad versijoje, kuria dalijosi, nebuvo jokios slaptos informacijos – tai buvo tik pavyzdys, kuris buvo ne kartą aprašytas atvirose publikacijose.
V. Lapyginas sakė, kad visi suimti asmenys, akivaizdžiai susiję su hipergarsu ir neturi nieko bendro su ginklų kūrimu.
Dar vienas sulaikytas mokslininkas buvo Lazerinės fizikos instituto Sibire specialistas Dmitrijus Kolkeris. Jis buvo suimtas 2022 m. kai gulėjo ligoninėje, sirgdamas jau išplitusiu kasos vėžiu. Jo šeima teigė, kad kaltinimai jam buvo grindžiami jo skaitytomis paskaitomis Kinijoje, tačiau jų turinį patvirtino FSB, o kartu su juo keliavo agentas.
D. Kolkeris mirė 54-erių, praėjus dviem dienoms po suėmimo.
Sistemos paradoksas
„Sistemoje vyrauja tam tikras paradoksas“, – sako vieno iš suimtų mokslininkų kolega, pageidavęs likti anonimu.
Tai yra tam tikras užburtas ratas – iš mokslininkų tikimasi, kad jie publikuos straipsnius tarptautiniu mastu ir bendradarbiaus su užsienio kolegomis, o FSB mano, kad kontaktas su užsienio mokslininkais ir rašymas užsienio žurnalams yra tėvynės išdavystė.
„Mes tiesiog nesuprantame, kaip toliau dirbti savo darbą. Tai, už ką šiandien esame apdovanoti, rytoj tampa baudžiamojo persekiojimo priežastimi“, – rašoma ITAM atvirame laiške.
Jie įspėja, kad mokslininkai bijo užsiimti kai kuriomis mokslinių tyrimų sritimis, o gabūs jauni darbuotojai apleidžia mokslininko kelią.
Bendradarbiauti su Europa – neįmanoma
Pasak prie bylos dirbusio advokato J. Smirnovo, tyrimas dėl kitų dviejų mokslininkų buvo susijęs su Europos projektu „Hexafly“, kuriuo siekiama sukurti hipergarsinį civilinį orlaivį. Šiam projektui, kuris dabar jau baigtas, vadovavo Europos kosmoso agentūra. Pats projektas buvo pradėtas 2012 m. Jo esmė buvo Rusijos ir Europos šalių bendradarbiavimas.
Tyrime du dalyvavę mokslininkai buvo nuteisti kalėti 12 metų, tačiau Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė atnaujinti vieno iš jų bylos nagrinėjimą.
Kiti areštai buvo susiję su aerodinamikos tyrimu, kai kosminė transporto priemonė vėl įskrenda į Žemės atmosferą. Projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos ir vykdomas von Karmano skysčių dinamikos institute Belgijoje.
Vienas iš projekte dalyvavusių mokslininkų Viktoras Kudriavcevas nusiuntė von Karmano institutui brėžinius, kurie FSB pareigūnams atrodė labai panašūs į kovines galvutes. Institutas teigė, kad vykdyta programa aiškiai neįtraukė jokių karinių tyrimų.
Įžvelgiamas dėsningumas
J. Smirnovas mano, kad FSB nori sudaryti įspūdį, jog šnipai medžioja Rusijos raketų paslaptis, kad paglostytų V. Putino ego.
Žmogaus teisių centro „Memorial“, kuris remia Rusijos politinius kalinius vadovas Sergejus Davidis teigia, jog kalbos apie šnipinėjimą padažnėjo. Ypač po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. S. Davidžiui buvo uždrausta tęsti veiklą Rusijoje, todėl jis persikėlė į Lietuvą. Jis teigė, kad FSB norėdama parodyti, jog pasiekia rezultatų, kuria savo ataskaitų statistiką klastodama bylas.
„Mokslininkų suėmimus gali lemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, konkurencija dėl valstybinių užsakymų ar net Kremliaus nepasitenkinimas visa hipergarso mokslininkų bendruomene“, – kalbėjo S. Davidis.
J. Smirnovas sako, kad FSB kartais siūlo švelnesnes bausmes, jei įtariamieji prisipažįsta ir įtraukia kitus asmenis.
Pasak jo našlės Olgos, V. Kudriavcevui buvo pasiūlytas susitarimas dėl kaltės pripažinimo, pagal kurį jis pripažintų savo kaltę ir pirštu parodytų ką nors kitą. Jis atsisakė ir mirė nuo plaučių vėžio 2021 m., sulaukęs 77 metų. Jo byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti.
FSB atsargos generolas Aleksandras Michailovas sako, kad FSB privalo užtikrinti karinių technologijų konfidencialumą. A. Michailovas sako, kad dabartinis išdavystės bylų pagausėjimas yra dešimtajame dešimtmetyje išsiplėtusių laisvių ir demokratijos rezultatas.
Jis sako, kad dėl to pasikeitė požiūris, palyginti su sovietiniais laikais, kai, pasak jo, asmenys, galintys susipažinti su valstybės paslaptimis, buvo kruopščiai tikrinami ir suprato kas jų lauks, jei atskleis paslaptis.
Trys mėnesiai vienutėje
Kalbant apie V. Galkiną, nuo kaukėtų agentų atvykimo praėjo daugiau nei metai. Jo giminaitis sako, kad pirmuosius tris mėnesius jis praleido vienutėje. O mokslininko žmona Tatjana sako, kad gali su juo kalbėtis telefonu per stiklinę pertvarą.
„Galėčiau paprašyti, kad mane patalpintų į tą patį ikiteisminio sulaikymo centrą. Tai būtų pakankamai paprasta – tereikia ką nors kuo nors įtarti“, – teigė Tatjana.
Kiti Rusijoje suimti mokslininkai:
- Aleksandras Šipliukas, 57 m., ITAM direktorius, suimtas 2022 m., laukia teismo;
- Aleksandras Kuranovas, buvęs Sankt Peterburgo hipergarsinių sistemų mokslinių tyrimų įmonės direktorius, suimtas 2021 m., įkalintas septyneriems metams 2024 m. balandį;
- Romanas Kovaliovas, Vladimiro Kudriavcevo kolega iš „TsNIIMash“, 2020 m. nuteistas septynerius metus kalėti, mirė 2022 m.
Portalas tv3.lt jau yra plačiau rašęs apie Rusijoje masiškai suiminėjamus mokslininkus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
