Vyriausybė antrą kartą mėgins grąžinti skolą teisėjams. Tačiau Temidės tarnai labiau laukia, kada Seimas pagaliau ryšis pertvarkyti jų atlyginimų sistemą. Ji leistų teisėjams uždirbti daugiau, rašo „Lietuvos žinios“.
Negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams įstatymo projektą numatoma svarstyti artimiausiame ministrų kabineto posėdyje. Priminsime, kad pirmąjį projekto variantą Vyriausybė palaimino dar birželio viduryje, tačiau jis nepatiko Seimui, todėl buvo grąžintas tobulinti. Parlamentarai tąkart vadovavosi daugiausia moraliniais dalykais, esą kodėl būtent teisėjams suteikiama privilegija atgauti skolą, o bankrutavusių įmonių darbuotojai apie tai net pasvajoti negali.
Projektą tris mėnesius tobulino Teisingumo ministerija. Tačiau patys teisėjai tvirtina, kad dabar vien šio įstatymo per maža - drauge būtina priimti ir jų atlyginimus reglamentuojantį teisės aktą.
Reiks daugiau lėšų
Naujasis įstatymo dėl skolos grąžinimo projektas iš esmės nepakito. Kaip ir anksčiau, Vyriausybė teisėjams nusiteikusi kompensuoti tik trejų iš aštuonerių metų skolą, mokėjimus išdėstydama ketveriems metams. Anksčiau skelbta, kad iš biudžeto šiai skolai padengti reikėtų 51 mln. litų, dabar suma padidėjo - kalbama apie 56 mln. litų.
Teigiama, kad valstybė, 2000 metais beveik trečdaliu sumažinusi teisėjų algas, iš viso jiems liko skolinga apie 150-160 mln. litų.
Jei Seimas palaimins antrąjį įstatymo variantą, skola bus grąžinta apylinkių, apygardų, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjams, dirbusiems nuo 2003 metų sausio 1-osios iki 2008 metų rugsėjo 30-osios. Šis laikotarpis pasirinktas remiantis Apeliacinio teismo šių metų birželį vienoje byloje priimta nutartimi, kad iki 2003 metų sausio 1 dienos valstybės ekonominė padėtis buvo sunki, todėl būta pagrindo sumažinti teisėjų atlyginimus.
Pasikeitė nuotaikos
Vadovaujantis Darbo kodeksu, įstatymo projekte siūloma grąžinti teisėjams trejų pastarųjų metų (nuo 2005-ųjų rugsėjo 30 dienos iki 2008-ųjų rugsėjo 30 dienos) algų skolas. Mokėti jas būtų pradėta nuo kitų metų pradžios, baigta - 2012-ųjų gruodį.
Pirmasis įstatymo variantas įtiko ir teisėjų bendruomenei. „Projektas pateisina dalį mūsų lūkesčių“, - tada sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė. Jos teigimu, dauguma teisėjų sutiktų su valstybės teikiamu siūlymu, nors pagal jį grąžinama tik trečdalis skolos. L.Garnelienė prognozavo, kad įstatymas paskatintų jos kolegas sutikti su kompensacija ir prašyti nutraukti bylas.
„Teisėjų nuotaikos pasikeitė, politikai neištesėjo savo pažado grąžinti skolą“, - LŽ sakė Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakšys. Pasak jo, vien šis įstatymas įsisenėjusių problemų neišspręs. Svarbu, kad kartu būtų priimtas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio projektą numatyta teikti šiandien vyksiančiame Seimo posėdyje. Tačiau parlamentiniai Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai siūlo projektą grąžinti tobulinti.
Bylinėjasi teismuose
1999 metų gruodžio pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas teisėjų atlyginimus sumažino vidutiniškai trečdaliu. Griebtis tokių drastiškų priemonių Vyriausybė, vadovaujama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, esą buvo priversta dėl sunkios ekonominės bei finansinės padėties.
Nemažai teisėjų jau 2000 metais kreipėsi į teismus. Šiems situaciją paprašius išaiškinti Konstitucinio Teismo (KT), bylų nagrinėjimas buvo sustabdytas. Dėl minėto devynerių metų senumo Vyriausybės nutarimo KT yra priėmęs keturis sprendimus - vieną 2001-aisiais ir net tris 2006-aisiais. Nors nutarimas sumažinti teisėjų atlyginimus nebuvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, išaiškinta, kad teismai net ir šiuo atveju privalo ginti pažeistas teises. Ir jei buvo padaryta žala, ji turi būti atlyginta.
Atsižvelgdamas į KT išaiškinimus, pernai vasarį Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teisėjams turi būti priteista neišmokėta dėl sumažinto atlyginimo dalis. Pastaruoju metu nagrinėdami teisėjų atlyginimų bylas teismai vadovaujasi Laisvosios rinkos instituto pateikta išvada, kad 1999-aisiais ekonomikos padėtis Lietuvoje nebuvo tokia bloga, kad reikėjo mažinti Temidės tarnų algas.
Šiuo metu pradedančio, stažo neturinčio apylinkės teismo teisėjo alga siekia 2,9 tūkst. litų į rankas, labiau patyrusio - 3,6-3,8 tūkst. litų. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų algos nuo žemesnės skiriasi maždaug 500-800 litų.
Šiuo metu daugiau kaip pusė (apie 400) visų teisėjų bylinėjasi teismuose prašydami priteisti nesumokėtų atlyginimų dalį. Keli jų jau džiaugiasi pasiekta pergale - valstybė jiems turės sumokėti nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. litų.
Raimonda Ramelienė
