Margarita PŪDŽIUVIENĖ
Dėl pastovios teigiamos temperatūros gamta, matyt, „pagalvojo“, kad artėja pavasaris arba nesibaigė ruduo – kai kur skleidžiasi gėlių žiedai, miške auga voveraitės, brinksta medžių pumpurai.
Tauragiškių miškų mylėtojų pastebėjimų, kad miškuose iš po samanų kiša galvas voveraitės, teko išgirsti dar prieš Kalėdas. Pasak Astos Uselienės, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresniosios biologės, kai rudenį išdygę šie grybai kurį laiką nenunyksta žiemos metu, visai nekeista, tačiau tai, kad voveraitės dygsta gruodį, reiškia, jog tokie rudeniški orai joms labai patinka. Biologė gamtoje pastebi išbrinkusius alyvų, žalčialunkių bei raudonojo šeivamedžio pumpurus, ištįsusius lazdynų žirginius. Anot jos, tai neįprasta tokiu metų laiku.
– Augalai pumpurus sukrauna rudenį, o atšalus orams prasideda ramybės periodas, kuris tęsiasi iki pavasario. Kadangi šiuo metu yra palanki temperatūra, kai kurie, nesulaukę pavasario, pradėjo vegetaciją. Augalams tai nėra gerai, nes jie eikvoja pavasariui sukauptas medžiagas, o prasiskleidę pumpurai užėjus didesniems šalčiams žus. Žinoma, augalai turi ne vieną, o daug pumpurų, todėl žydės ir pavasarį, tačiau tada jie gali būti skurdesni, – sakė A.Uselienė.
Anot A.Uselienės, tokia žiema nėra išskirtinė. Besniegių žiemų mūsų krašte būta ir anksčiau. Biologė prisimena 2012-ųjų žiemą, kai pastovi sniego danga susidarė tik sausio 14 d., 1998 ir 2001 m., kaip ji sako, pastovi sniego danga laikėsi trumpai, o 2008 m. vidutinė minimali žiemos mėnesių temperatūra buvo teigiama.
Stebėdami pražystančius pavasarinius augalus ir nebaigiančius žydėti rudeninius, gyventojai būgštauja, kad dėl šalčių nebuvimo sėkmingai peržiemos ir sodo bei daržo kenkėjai. Anot biologės, sodo ir daržo kenkėjų likimą nulems tolimesnė žiemos eiga.
– Reikia tikėtis, kad dar bus ir šalčio, ir sniego. Jei žiema bus švelni, be abejonės, peržiemos didesnis jų kiekis, bet gal išliks ir daugiau natūralių kenkėjų priešų. Tikėkimės, kad ypatingos neigiamos įtakos derliui jie neturės.
