„Forumas 2000“ niekados nebuvo Kremliui draugiškas renginys. 1997 metais tuometinio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo iniciatyva pradėtas rengti kasmetinė konferencija, kurioje renkasi politikai ir žmogaus teisių aktyvistai iš buvusių komunistinių šalių, yra skirtas globaliniams iššūkiams aptarti.
Šiemet konferencijos, kuri baigėsi spalio 13 dieną, dalyviai negailėjo aštrios kritikos vis agresyvesnei Rusijos užsienio politikai ir prastai žmogaus teisių padėčiai šalyje – dviems blogybės, kurias, kai kurių konferencijos dalyvių nuomone, tik dar labiau skatina JAV prezidento Baracko Obamos vykdoma suartėjimo su Maskva politika.
Čekijos senatorė Alexandra Vondra visiems „Forumo 2000“ dalyviams uždavė tą patį klausimą: „Ar mes turime bijoti Rusijos?“.
Atsakymai nebuvo nuraminantys.
„Maskva tiesiog bando spausti ir kištis naujais būdais, naudama energetiką ir kitus politinio spaudimo ginklus. Ji siekia marginalizuoti Rytų Europos ir Baltijos šalis tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje“ - kalbėjo Latvijai Europos Parlamente atstovaujanti Sandra Kalnietė.
S. Kalnietė pasmerkė praėjusį mėnesį priimtą šokiruojantį B. Obamos sprendimą atsisakyti planų Lenkijoje ir Čekijoje įkurdinti priešraketinį gynybos skydą. Latvijos europarlamentarė išreiškė nuomonę, kad JAV traukiasi iš Vidurio ir Rytų Europos. Ši nuomonė yra itin paplitusi Rytų ir Vidurio Europoje.
„Mes priešraketinio skydo kūrimo Čekijoje ir Lenkijoje planų atšaukimą suprantame kaip ženklą, kad rytų euopiečiai ir lenkai dabar nebėra tokie svarbūs JAV darbotvarkėje kaip kad buvo Busho ar Clintono laikais“ - teigė S. Kalnietė.
B. Obamos suartėjimo su Rusija politika papiktino daugelį Vidurio ir Rytų Europoje, kur vis dar ryškios žaizdos, kurias paliko dešimtmečius trukęs sovietų dominavimas.
Po praėjusiais metais vykusio Rusijos ir Gruzijos karo daugelis regiono gyventojų mano, kad Vakarų valstybės turi dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų juos nuo potencialios Rusijos grėsmės.
S. Kalnietė, A. Vondra ir konferencijos organizatorius V. Havelas buvo tarp 22 politikų ir intelektualų iš buvusio komunistinio bloko, šią vasarą pasirašiusių perspėjimą B. Obamai nenuolaidžiauti santykiuose su Maskva. Maskvą kreipimosi autoriai įvardijo kaip „revizionistinę galią, vykdančią XIX amžiaus politinę dabotvarkę“.
Laiške B. Obama buvo raginamas tęsti savo pirmtako George'o W. Busho inicijuotą priešraketinio gynybos skydo kūrimo Vidurio Europoje projektą.
V. Havelas šeiemetiniame forume pats pakomentavo B. Obamos siekius suartėti su Kinija ir Rusija.
„Aš manau, kad, pavyzdžiui, kai naujai apdovanotas Nobelio taikos premijos laimėtojas atideda susitikimą su Dalai Lama iki to laiko, kol jis apsilankys kontinentinėje Kinijoje, jis daro mažą, vos pastebimą kompromisą – kompromisą, kuris turi tam tikrą logiką. Betgi verta klausti, ar didieji, lemtingi kompromisai neturi savo ištakų, savo pirmųjų šaknų šiuose mažuose, neįtartinuose ir daugiau ar mažiau „logiškuose“ kompromisuose“ - kalbėjo buvęs Čekijos prezidentas.
Konferencija „Forumas 2000“ kaip tik sutapo su JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pirmuoju oficialiu vizitu Rusijoje.
Paradoksalu, tačiau patys palankiausi komentarai šių metų konferencijoje skambėjo iš Rusijos opozicijos veterano Grigorijaus Javlinskio.
G. Javlinskis apgailestavo dėl demokratijos trųkumo savo šalyje. Tačiau jis taip pat sukritikavo Vakarų šiuo metu vykdomą „morkos ir lazdos“ politika Rusijos atžvilgiu kaip „pražūtingą“. Jis ragina Vakarus turėti aiškią, nuoseklią politiką Rusijos atžvilgiu.
Tačiau jis pridėjo, kad Europa visų pirma turi susitvarkyti pati, o tik po to bandyti padėti Rusijai žengti demokratijos keliu.
„Kaip jūs galite padėti? Atsakymas paprastas – savo pavzydžiu. Prašau, sutvarkykite Europos Sąjungą, parodykite, kad galite įgyvendinti vertybes ir principus, kuriuose deklaruojate. Padėkite JAV įveikti ekonominė ir politinę krizę ir mes į jus žvelgsime kaip į pavyzdį ir judėsime žymiai greičiau. Visą kitą mes galime padaryti patys“ - kalbėjo G. Javlinskis.
Čekija kol kas yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi Lisabonos sutarties. Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kurio euroskepticizmas kol kas ir trukdo įsigalioti dokumentui, spalio 14 dieną nuvyko į Maskvą, kur per susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu kalbėjo apie dvišalę prekybą, bendradarbiavimą energetikos srityje ir Europos saugumą.
