Pagal naująjį Švietimo įstatymą, per keletą artimiausių metų Panevėžyje nebeturi likti vidurinių mokyklų. Vietoj jų bus įteisinta nauja mokyklų forma – progimnazijos.
Naujajame Švietimo įstatyme nurodoma, kad šalyje bus pradinės mokyklos, progimnazijos (iki aštuntos klasės), pagrindinės (iki dešimtos klasės) ir gimnazijos. Tiesa, vidurinės mokyklos irgi kol kas išliks, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015-ųjų.
Teks keisti statusą
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio patikinimu, tokia mokyklų tinklo pertvarka mūsų miestui didelės įtakos neturės, galbūt išskyrus vieną dalyką – progimnazijas. Visa kita jau daryta ir iki šiol. „Panevėžiui tai jau nebeaktualu“, – kalbėjo specialistas apie vidurinių mokyklų naikinimą iki 2015 metų.
Jau šį rugsėjį dabartinės septynios miesto vidurinės mokyklos pakeis statusą ir taps pagrindinėmis. Be to, iš minėtų septynių mokyklų dvi – „Saulėtekio“ ir „Vyturio“ – nuo rugsėjo 1-osios planuoja, jei pavyks, tapti progimnazijomis. Tačiau, anot E. Kuchalskio, Savivaldybės tarybos sprendimu jos bus vadinamos pagrindinėmis, mat įteisinus progimnazijas kol kas nėra poįstatyminių teisės aktų, nėra aišku, kaip bus dėl nuostatų.
Iki rugsėjo turi pasirodyti dar nemažai įstatymą turinčių lydėti poįstatyminių teisės aktų, paaiškinančių vieną ar kitą dalyką, tad darbo juos išsinagrinėti, vyriausiojo specialisto manymu, netrūks. „Struktūrizavimas baigėsi, tačiau pats pertvarkos procesas nesibaigė“, – priminė E. Kuchalskis.
Neaiškus kol kas ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos likimas. Panaikinus apskritis, ji šiuo metu yra ne Savivaldybės, o Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje. E. Kuchalskio manymu, ateityje ji, kaip regioninė mokykla, galėtų virsti gimnazija, tačiau ar taip nutiks, spręs ministerija.
Tereikės apsispręsti
Anksčiau kalbėta, kad dauguma Panevėžio mokyklų taps aštuonmetėmis, tik kelios bus pagrindinės. Pasak E. Kuchalskio, tai palikta apsispręsti pačioms bendruomenėms, tačiau laikomasi pozicijos, kad kiekviename mikrorajone liktų po dešimtmetę mokyklą – kad gyventojai turėtų pasirinkimą, kur savo atžalas leisti mokytis. Arba jei po aštuonių klasių paauglys nebus pats nusprendęs, kur pasukti, – į gimnaziją ar profesinę mokyklą. Tokiu atveju jis dar turėtų porą metų apsispręsti.
Tad per kitus mokslo metus mokyklos ir jų bendruomenės turės apie ką pagalvoti.
Turės apie ką pamąstyti ir švietimo specialistai, mat, neslepia E. Kuchalskis, problemų yra. Pavyzdžiui, moksleiviams po aštuonių klasių išėjus iš mokyklos, neretai kyla sunkumų sudarant klases: jei buvo 70 mokinių, o liko tik 36, dviem klasėms tiek moksleivių per mažai, o vienai – per daug.
„Nepilnas klases mokyti gal ir geriau, bet ekonomiškai tai nėra gerai“, – sakė vyriausiasis specialistas, kad pinigų stygiaus bėda tokiu atveju beveik neišvengiama.
Neretai sakoma, kad vidurinių mokyklų panaikinimas nėra itin gerai – vaikas priverstas pakeisti bent dvi mokyklas. E. Kuchalskio teigimu, Panevėžyje tiek dažniausiai ir užtenka, didelio blaškymosi nėra.
Kita vertus, dabartiniame besikeičiančiame pasaulyje pastovumas yra vertybė, o kaip vaikai reaguos į poreikį keisti mokyklas, vyriausiojo specialisto teigimu, priklauso ir nuo vaiko charakterio. Vis dėlto, švietimo specialisto manymu, mokyklos pakeitimas neturėtų būti blogai. Baigusieji Pradinę mokyklą jau po ketverių mokslo metų turi keisti mokymo įstaigą, tačiau kol kas skundų dėl to negirdėti – mokykla populiari.
E. Kuchalskio manymu, toks mokyklų struktūrizavimas yra gerai ir dėl to, kad mokykla gali sukaupti stipresnę mokymo bazę.
Rajone – dar trys?
Panevėžio rajone įstatymas taip pat neįneš didelės sumaišties. Tiesa, čia progimnazijų nelabai bus, nes, pasak Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Kęstučio Rimkaus, jos labiau tinka didesniems miestams, o ne kaimui. Rajone šiais ir kitais metais vykdomas demografinių pokyčių vertinimas, analizuojami mokinių srautai ir klasių užpildomumas iki 2015 metų, vertinama Naujamiesčio, Paįstrio Juozo Zikaro ir Smilgių vidurinių mokyklų atitikimas vidurinių mokyklų akreditacijos nuostatams. Planuojama iki birželio 1-osios Savivaldybės tarybai teikti sprendimo projektą dėl šių vidurinių mokyklų perspektyvos. Norima, kad šios mokyklos taptų gimnazijomis.
Kartu K. Rimkus pastebėjo, kad priėmus Švietimo įstatymą palengvėjo tiek mokyklų darbas, tiek Savivaldybės tarybos – bus mažiau popierizmo. Pavyzdžiui, dabar strateginius planus tvirtina Savivaldybės taryba, nuo šiol jį tvirtins Savivaldybės administracijos direktorius arba tai padaryti įgalios Švietimo skyriaus darbuotojus.
Pati mokykla rengs ir metinę veiklos programą. Mokyklos tarybos pritarimu jį patvirtins mokyklos vadovas. Anksčiau tą darydavo Savivaldybės taryba. Pasak K. Rimkaus, ji būdavo užkraunama tokiu darbu. O dabar pasitikima mokyklomis, jų bendruomenėmis, taip decentralizuojamas valdymas.
