Senovės Graikijos rašytojai ir istorikai kadaise išrinko ir aprašė septynis Antikos stebuklus. Iš šio sąrašo šiandien belikęs tik vienas statinys – Didžioji Cheopso piramidė Gizoje, Egipte. Tačiau ir vėlesniais laikais buvo renkami įspūdingiausi pasaulio statiniai. Vienas iš tokių kadaise sudarytų sąrašų – tai Septyni Viduramžių pasaulio stebuklai. Vis dėlto, nėra išlikusios vienintelės versijos, kas anuomet buvo laikoma pasaulio stebuklais. O gal tokio vienintelio sąrašo ir iš viso nėra buvę.
Dažniausiai minimi septyni žemiau pateikti objektai, tačiau skirtingi šaltiniai kartais įvardija ir kitas vietoves, nusipelniusias Viduramžių pasaulio stebuklo vardo. Beje, ne visi iš šių statinių buvo pastatyti būtent Viduramžių laikotarpiu. Taip pat egzistuoja sąrašas, kuriame išskiriami 7 pasaulio stebuklai, pastatyti Viduramžių epochoje.
Viena iš mistiškiausių vietovių Europoje - Stounhendžas (Stonehenge), esantis Didžiojoje Britanijoje. Tai vienas iš garsiausių Europoje priešistorinių paminklų, magiška ritualinė vieta, pastatyta apie 3000 m. pr. Kr. Tiksli objekto paskirtis tebėra ginčų objektas, tačiau beveik vieningai sutariama, jog Stounhendžas yra sakralinė vieta, kurioje būdavo atliekamos apeigos ir ritualai. Stounhendžo ansamblį sudaro masyvūs trilitai, t.y. du statmeni akmens luitai, laikantys trečiąjį gulsčią. Apskaičiuota, jog kai kurie luitai sveria apie 50 tonų, tad belieka tik įsivaizduoti, kokia milžiniška jėga arba įmantrus mechanizmas juos galėjo pakelti.
Stounhendžas (kelioniumanija.lt nuotr.)
Bene žymiausias Romos statinys, šio Antikos dvasia alsuojančio miesto vizitinė kortelė – tai Koliziejus. 72 m. imperatoriaus Vespasiano pastatytame ir per 50 tūkstančių žiūrovų talpinusiame Koliziejuje vykdavo gladiatorių, laukinių žvėrių kovos – dažniausiai tai būdavo nemokami renginiai, organizuojami imperatorių ar kitų Romos aristokratų.
Romos koliziejus (kelioniumanija.lt nuotr.)
Didžioji kinų siena
Didžiosios kinų sienos, pastatytos iš akmenų, žemės bei molio, ilgis viršija 6300 km. Tai yra ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Dalis sienos yra apmūryta plytomis. Jos plotis apačioje siekia 4,6–9,1 m, o viršuje – iki 7,6 m. Vidutinis aukštis yra 7,6 m, o kas maždaug 180 m buvo įrengti apie 12 m aukščio sargybos bokštai. 1987 m. Didžioji kinų siena buvo įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Didžioji kinų siena (kelionių manija.lt)
Šv. Sofijos soboras
Abipus Bosforo sąsiaurio išsidėsčiusio ir Europą su Aziją jungiančio Stambulo vienas žymiausių statinių – Šv. Sofijos soboras (Hagia Sophia). Tai didingas VI a. bizantijos laikotarpio statinys su 56 m aukščio kupolu, kurį puošia užrašai iš Korano. Vėliau Osmanų imperijos laikotarpyje bažnyčia buvo paversta mečete – pristatyti minaretai ir mauzoliejai. Šiandien šia įrengtas muziejus, tačiau daug islamą išpažįstančių žmonių ateina pasimelsti.
Šv. Sofijos soboras (kelioniumanija.lt nuotr.)
Svyrantis Pizos bokštas
Svyrantis bokštas (Torre Pendente) – bene svarbiausias statinys Pizoje, Italijoje. Arba bent jau žinomiausias. Šis XII-XIV a. statytas bokštas garsus tuo, jog yra pasviręs, be to, žymusis mokslininkas Galilėjo Galilėjus čia atliko savo mokslinius bandymus, tirdamas krintančius kūnus. Bokštas pradėjo svirti dar neužsibaigus jo statyboms, kadangi gruntas buvo smėlingas ir dumblėtas. Tačiau miesto gyventojai turi ir kitą versiją, kodėl bokštas yra pasviręs. Pasak legendos, dieną, kuomet naujai pastatyta kampanilė turėjo būti pašventinta, architektas, negavęs užmokesčio už savo darbą iš valdžios, nueidamas sušuko: „Eikš su manimi“. Ir staiga varpinė ėmusi svirti. Tuomet miesto konsulas ėmė atsiprašinėti architekto ir sumokėjo visą skolą, o kampanilė daugiau nebesviro.
Pizos bokštas (kelioniumanija.lt nuotr.)
Kom-el-Šogafa katakombos
Kom-el-Šogafa katakombos, dar vadinamos Aleksandrijos katakombomis, - tai uolose I-II a. iškirsta trijų lygių laidojimo vietovė. Šis kompleksas yra vienas didžiausių graikų-romėnų nekropolių Egipte. Uolų ertmėse įrengti laidojimo šuliniai, nišos sarkofagams, koplytėlės su suoliukais lankytojams. 35 m gylio nekropolį sudaro per 300 nišų, skirtų laidojimui. Du iš trijų lygių yra apsemti vandens. Kom-el-Šogafa laidojimo rūsiai išpuošti mitologinėmis figūromis.
Kom-el-Šogafa katakombos (kelioniumanija.lt nuotr.)
XVI a. Nankine, Kinijoje iškilo 79 m aukščio bokštas. Šis bokštas buvo statomas iš porceliano plytų, tad dieną jo sienose atsispindėdavo saulė, o naktį būdavo įžiebiami žibintai, kurie skleisdavo paslaptingą spindesį. XIX a. pradžioje audros apgriautas bokštas buvo perstatytas, tačiau vėliau per karus buvo visiškai sugriautas ir iki šių dienų neišliko.
Nankino porceliano bokštas (kelioniumanija.lt nuotr.)/span>
