Kibernetinis saugumas vos prieš kelis metus buvo siaura, tik specialistams įdomi tema, tačiau po teroro įvykių Prancūzijoje ir Ukrainoje ji tampa vis aktualesnė visuomenei. Pasak Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, asmens teisių į privatumą ir duomenų apsauga pastaruoju metu tampa tokia pat svarbi, kaip žmogaus gyvybės saugojimas, todėl ir Lietuvos teisėsauga įgavo daugiau teisių kontroliuoti elektroninę erdvę, kuriama keleivių sekimo sistema.
S. Skvernelis susitikime su verslo atstovais sakė, kad kibernetinio saugumo problemos mastas Lietuvoje nemenkas – remiantis naujausiais duomenimis, ji sparčiai didėja. Šiai problemai skirtinas ypatingas dėmesys, todėl reikia verslo įsitraukimo ir pagalbos, įgyvendinat svarbius saugumo projektus.
Verslas gali tai, ko trūksta valstybinėms institucijoms
„Ministerija ir verslas turi neišnaudotų galimybių bendradarbiauti – pasitelkus tokių Lietuvos informacinių technologijų bendrovių kaip „Alna“, „Microsoft“, „IBM Lietuva“ ir kitų technologinį potencialą bei žmogiškuosius resursus, galėtume išspręsti daugelį visiems aktualių saugumo problemų ir įgyvendinti užstrigusius projektus. Ne paslaptis, kad verslui patikėjus tam tikras valstybės įmonių funkcijas, jas galima atlikti ir pigiau, ir efektyviau“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Ministras, kalbėdamas apie kibernetinį saugumą sakė, kad šioje srityje trūksta norinčių dirbti specialistų. Pavyzdžiui, stiprinant teisėsaugos pajėgumus, buvo įsteigta ir sukomplektuota Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba. Tačiau už valstybinę algą šios srities specialistų pritraukti yra sunku, nors techninės sąlygos dirbti jiems yra sukurtos puikios, negailint lėšų.
Įstatymas suteikė daugiau teisių kontrolei
Šįmet įsigalėjus Kibernetinio saugumo įstatymui, teisėsauga įgavo ir daugiau teisių kontroliuoti elektroninę erdvę. Pasak S. Skvernelio, šis įstatymas iš pradžių sunkiai skynėsi kelią, bet po pasaulinių įvykių įgavo postūmi ir išvydo dienos šviesą. Dabar, įtarus nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms galima išjungti interneto ryšį. Dar vienas įgyvendinamas saugumo projektas – Nacionalinė keleivių duomenų įrašų sistema (PNR). Kaip teigė S. Skvernelis, šis projektas Europos Sąjungoje buvo praktiškai palaidotas dėl žmogaus teisių apsaugos – „kaip seksite žmogų, jeigu jis nieko nepadarė“. Tačiau įvykiai Prancūzijoje vėl paskatino diskusiją šia tema ir požiūris keičiasi.
Nepaisant Europos veiksmų, Lietuva pradėjo įgyvendinti šį projektą jau prieš metus. Mūsų šalis taip pat aktyviai remia reikiamų direktyvų kuo greitesnį priėmimą bei palaiko, kad ši sistema apimtų ir ES vidaus skrydžius.
Įrankis terorizmo grėsmei suvaldyti
„PNR – tai esminis įrankis, kuris gali suvaldyti terorizmo grėsmę. Taip vadinami kovotojai iš Sirijos, Ukrainos, dažnai yra ir Europos piliečiai, todėl tas argumentas, kad nereikia kontroliuoti Europos Sąjungos vidaus keleivių – neveikia, kitaip tariant, duomenų apsaugos argumentą nusveria žmogaus gyvybės apsaugos būtinybė”, - pabrėžė S. Skvernelis.
Vidaus reikalų ministras net neabejoja, kad ši sistema, bendradarbiaujant su privačiais vežėjais bus sukurta. Pirmiausia, civilinė aviacija turės rinkti ir suvesti duomenis apie keleivius, vėliau bus įtraukti ir kiti vežėjai. Tokiu būdu PNR taps pasaulinio lygio projektu: duomenimis keisis ne tik Europos Sąjungos valstybės, bet ir Jungtinės Amerikos valstijos.
