Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, visų trijų Baltijos šalių degalų akcizai ir muitai buvo suderinti. Vis dėlto kuro kainų skirtumai išliko akivaizdūs.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl Lietuvoje benzino ir dyzelinių degalų kainos yra gerokai didesnės nei Latvijoje ir Estijoje, nors pagrindinis kuro tiekėjas yra tas pats – AB „Mažeikių nafta“, kuri yra vienintelė degalų gamintoja šiose trijose Baltijos valstybėse. Taip pat reikia nepamiršti, kad transportavimo išlaidos į Lietuvos mažmeninius tinklus yra mažesnės nei į Latvijos ar Estijos. Naujosios viešosios vadybos fondas jau kelis kartus yra atkreipęs dėmesį į neteisėtą AB „Mažeikių naftos“ dominavimą Lietuvos rinkoje ir Vyriausybės abejingumą šiam reiškiniui. Tačiau į mūsų signalus nebuvo atkreiptas reikiamas dėmesys, nors šie klausimai visiems Lietuvos gyventojams yra labai aktualūs. Nuo kuro kainų priklauso ir daugelio prekių bei paslaugų kainos.
Pagaliau į tą problemą dėmesį atkreipė ir Konkurencijos taryba, kuri buvo priversta pradėti tyrimą dėl AB „Mažeikių naftos“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje. Pirmieji žodiniai svarstymai įvyko praėjusį ketvirtadienį. Konkurencijos tarnyba svarstė, ar AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rinkoje taikydama skirtingą degalų kainodarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkėjams. Sprendimo šiame posėdyje Konkurencijos tarybos pareigūnai nepriėmė ir apie tai, koks bus sprendimas, ji paskelbs vėliau.
Jei AB „Mažeikių nafta“ bus pripažinta piktnaudžiavusi dominuojančia padėtimi rinkoje, bendrovei gali grėsti bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. „Mažeikių nafta“ pernai gavo 7,663 mlrd. litų pajamų. Matyt, tai suprato ir patys AB „Mažeikių naftos“ vadovai, nes AB „Mažeikių nafta“ jau padarė 10 mln. litų atidėjimus galimai baudai sumokėti.
Konkurencijos tarybos teigimu, „Mažeikių naftos“ piktnaudžiavimas Baltijos šalyse galėjo turėti įtakos degalų kainoms ir diskriminuoti atskiras bendroves. Dėl to bendrovės galėjo būti priverstos Lietuvos vartotojams degalus pardavinėti brangiau nei Latvijoje ar Estijoje.
„Mažeikių nafta“ per devynis šių metų mėnesius pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus uždirbo 774,67 mln. litų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno – 73 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį (447,71 mln. litų). Lyginamuoju laikotarpiu įmonės konsoliduotos pajamos išaugo 47,1 proc. – nuo 5,371 mln. iki 7,9 mln. litų.
Apie tyrimo išvadas Konkurencijos taryba privalės informuoti Europos Komisiją. Spėjama, kad tyrimą dėl galimo „Mažeikių naftos“ piktnaudžiavimo perims Europos Komisija. Manoma, kad Europos Komisija gali pratęsti tyrimą dėl kartelinių susitarimų, mat išsamus tyrimas dėl galimų kartelinių susitarimų nebuvo atliekamas.
Konkurencinės teisės požiūriu kartelinis susitarimas laikomas sunkesniu prasižengimu nei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl lietuviai turėdami savą naftos perdirbėją už kurą moka daugiau? Kodėl AB „Mažeikių nafta“ direktorius leidžia garsiai teigti, kad Konkurencijos tarnyba visiškai neturi kompetencijos?
Turėtume aiškia ir nedviprasmiškai paklausti, kodėl Vyriausybė, žinodama apie esamą padėtį, vis dar laikosi pasyvios pozicijos, tarsi taip ir turėtų būti. Į ši klausimą atsakyti labai lengva. Nes ji suinteresuota tokia padėtimi. Įvairiais mokesčiais ir dividendais, t.y. pačių mokesčių mokėtojų sąskaita, be didelių pastangų taip yra surenkamas didesnis valstybės biudžetas.
Vyriausybė giriasi surenkamu pertekliniu biudžetu, bet tai yra daroma piliečių gerovės sąskaita ir nepaisant sąžiningos konkurencijos. Vargu ar tai pateisinama.
Vyriausybė nepritraukdama naujų užsienio investicijų, nediegdama modernaus viešojo valdymo metodų, o tik vykdydama pajamų perskirstymą stebisi, kodėl gyventojai taip ir nepajunta Lietuvos ekonomikos augimo. Sąžiningos konkurencijos Lietuvos kuro rinkoje sukūrimas yra vienas iš svarbiausių Vyriausybės uždavinių, tačiau ar užteks ryžto tai padaryti?
Vidas Urbonavičius yra „Naujosios viešosios vadybos fondo“ ekspertas
