Kaupiant didesnę negu reikia pinigų atsargą sunkiau tapo išgyventi gydymo įstaigoms, tačiau teisėtos priemokos pacientams dėl to nedidėjo, teigė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
„Žmonėms buvo suteiktos paslaugos, jos tikrai nebuvo apribotos, buvo sunkiau išgyventi įstaigoms, atlyginimų mažinti medikams, kurie ir taip pinigų negauna tokių didelių, kad atlyginimai neskatintų jų išvažiuoti", - sakė J. Kumpienė, komentuodama Valstybės kontrolės išvadas dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Pasak viceministrės, pernai nė vienas teisės aktas nebuvo pakoreguotas ta linkme, kad didėtų priemokos pacientams, tačiau pastebima, kad nemažai žmonių kreipiasi dėl neteisėtų priemokų.
„Dažniausiai pasitaikantis atvejis - kai tam tikros išlaidos yra įskaičiuotos į paslaugos kainą, tačiau ligonių paprašo gulantis į ligoninę atsinešti kokį nors paketą arba vaistus nusipirkti pačiam", - pasakojo J. Kumpienė.
Viceministrė teigė, kad ministerija ir VLK laikosi skirtingų nuostatų - VLK manymu, rezerve turi atsargai gulėti nemaža pinigų suma tam, kad jeigu krizė gilėtų, būtų galima gelbėti įstaigas. Tuo tarpu ministerija pernai ne kartą kreipėsi į VLK, prašydama apskaičiuoti, ar nėra galimybės atkurti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Kai suvedėme ir paprašėme įstaigų finansinių rezultatų už pirmąjį pusmetį, pamatėme, kad didžioji įstaigų dalis pusmetį baigė nuostolingai, tai buvo akstinas gelbėti jas iš tos situacijos. Sprendimai, kuriuos priėmė ministerija, iki metų pabaigos atvedė į tokį rezultatą, kad iš esmės visos įstaigos, išskyrus keturias, metus baigė su teigiamais rezultatais", - sakė J. Kumpienė.
Pagal įstatymą, turėtų būti sukauptas iki 10 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas. Sveikatos apsaugos ministerija tokią ribą vertina teigiamai. Pernai PSDF biudžeto perteklius metų pabaigoje buvo 551 mln. litų, atskaičius 10 proc., dar liko 117 mln. litų. Valstybės kontrolė atskleidė, kad perteklius buvo pervedamas į banką. Metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose banko indėliuose.
„Šiuo atveju įrodyti teisės aktų pažeidimą nėra paprasta, nes teisės aktai kaip ir nepažeisti, tačiau logiškai galvojant, tai įstaigos iš tiesų patyrė tam tikrą papildomą sunkmetį dėl to, kad buvo galima balą (apmokėjimą už suteiktas sveikatos paslaugas, ELTA) atstatyti anksčiau arba dažniau", - sakė J. Kumpienė.
2010 metų pradžioje suteikus paslaugų už 1 litą, gydymo įstaigoms buvo kompensuojama 81 centas išlaidų, metų pabaigoje apmokėjimas padidintas iki 89 centų. Valstybės kontrolė svarsto, kad tokiu atveju arba gydymo įstaigos turėjo patirti nuostolį, arba pacientai primokėti už paslaugas, arba ta 1 lito paslaugos vertė - neteisinga.
Pasak viceministrės, norint padidinti balo vertę 1 centu reikia 35 mln. litų. Abejojama, ar pavyks balą atstatyti iki lito ir 2012-metais.
„Siekdami išspręsti problemą, kad nereikėtų kiekvieną kartą raginti ir prašyti naudoti rezervą, mes esame pateikę Vyriausybei naują Sveikatos draudimo įstatymo redakciją, kur iš esmės naujai reglamentuojame rezervo formavimą ir jo naudojimą. Mes siūlome rezervą padalinti į dvi dalis ir vieną dalį leisti naudoti tik Vyriausybės sprendimu ypatingiems atvejams, o kitą dalį padaryti lankstesnę", - sakė J. Kumpienė.
Pasak viceministrės, šiuo metu rezerve yra maždaug 300 mln. litų.