Skambus pasakymas, kad mokslas – gyvenimo šviesa visai kitokią prasmę įgauna tuomet, kai kalbama apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Nuolat viešojoje erdvėje pasigirsta piktų komentarų, kad šių dienų aukštojo mokslo politika visais įmanomais būdais šią šviesą gesina ir jauni žmonės dabartinės studijų finansavimo sistemos skatinami emigruoti studijuoti svetur.
Kas pasikeitė Lietuvoje po aukštojo mokslo reformos ir kokia strategija vadovaujamės šiandien? Kokia Lietuvos aukštojo mokslo ateitis ir kokius iššūkius teks įveikti? Šie ir kiti klausimai buvo aptariami kovo 6-tą dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“.
„Aukštojo mokslo reforma yra tas darbas, kuriuo, nepaisant visos kritikos ir KT sprendimų, aš asmeniškai džiaugiuosi, nes matau tame prasmės“, - kalbėjo konferencijoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius ir pridūrė, kad reforma yra tam tikros konkurencinės genetikos įvedimas į aukštojo mokslo sistemą jau ėmė duoti skausmingų, bet sveikų vaisių. Kalbėdamas premjeras akcentavo išsilavinimo kokybės svarbą ir tai, kad daug kritikos sulaukianti reforma eina teisingu keliu ir negalima bijoti konkurencijos aukštajame moksle – čia ji būtina.
Konferencijos metu Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė savo pranešime aptarė aukštojo mokslo pertvarkos pradžią.
„Iki mokslo ir studijų įstatymo priėmimo keletą metų vyko diskusijos, bet niekas nesakė, kad nereikia reformos, tik galbūt kitaip ją įsivaizdavo. Kad ir kaip kritiškai vertiname kai kuriuos reformos aspektus- ji įvykdyta. Prieš reformą buvo kalbama, kad trūksta dėstytojų ir studentų motyvacijos, kad geriausi studentai negauna finansavimo, dirbama „nugludinimo“ principu, o aukštosiose mokyklose susiformavusios klanininės sistemos, neatnaujinamos studijų programos ir dėstytojų kvalifikacija, o pačioms studijoms trūksta tarptautiškumą. Atmosfera buvo depresyvi“, - kalbėdama apie visuomenės nuotaikas iki aukštojo mokslo pertvarkos sakė viceministrė.
Nerija pripažino, kad vykdant aukštojo mokslo reformą buvo padaryta klaidų, bet jų buvimas paskatino diskusijas aktualiais klausimais.
„Apie šią reformą galima kalbėti kaip apie Lietuvos sėkmės istoriją, kartu ir krizės kontekste“, - teigė viceministrė.
Seimo švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėdamas konferencijoje sakė: „Diskutuodami apie aukštojo reforma turime kraštutines pozicijas ir požiūrius. Grubiai kalbant, viena pozicija- viską turi sutvarkyti valdžia, kitas požiūris – sistemos centras yra studentas. Skyrėsi ir požiūriai į reformos eigą, kaip kam ir dabar atrodo, kad reforma privalo aukštųjų mokyklų tinklą pertvarkyti, gyva nuostata, kad viską turi sutvarkyti kažkas, nors pati autonomija aukštąsias mokyklas įpareigoja tam tikrus klausimus spręsti savarankiškai“.
V. Stundys užsiminė, kad rengiantis vykdyti aukštojo mokslo pertvarką politikams nepavyko išvengti valdantiesiems ir opozicinėms partijoms būdingų interesų: „Kaip ir būdinga politikams, nebuvo reaguojama į reformos kryptį, bet atsižvelgiama į tuo metu kylančias emocijas. Situaciją gelbėjo principinė prezidento Valdo Adamkaus pozicija.“
Politikas prisiminė, kad svarstant Aukštojo mokslo ir studijų įstatymą, aktyviai į diskusijas įsitraukė akademinės bendruomenės atstovai, profesinės sąjungos ir kitos organizacijos, o pasiūlymų, kaip koreguoti šį įstatymą sulaukta apie tūkstančio.