„Ne, jie kaip tik yra suformuluoti taip, kad viskas būtų absoliučiai aišku“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis, atsakydamas į „Interfax“ klausimą.
Jo teigimu, Rusija kritikuojama dėl to, kad jos pasiūlymai yra „labai konkretūs“.
„Tačiau mes remiamės tuo, kad šiuo metu yra tokia rizikinga ir svarbi akimirka tarptautiniuose santykiuose, kai užuominos, signalai, mirktelėjimai akimis neveikia, reikia tiesiog atsisėsti ir sakyti: štai mūsų interesai“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras.
Rusijos reikalavimai
Rusija penktadienį paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Šiuos reikalavimus Maskva paskelbė po to, kai sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, taip pakurstydama Vakarų nerimą dėl įsiveržimo.
A. Gruškos teigimu, NATO principus, apie kuriuos kalba Aljanse, taiko skirtingai.
„Pavyzdžiui, kai buvo vedamos derybos su Michailu Sergejevičiumi Gorbačiovu, juk jam nesakė Vokietijos sujungimo metu, kad „bet kuri valstybė gali įstoti į NATO, tai pasirinkimo laisvė“. Jie sakė, kad NATO nepajudės į rytus nė per colį. Vokietija prašė Sovietų Sąjungos leidimo ir buvo rastas sprendimas. Dabar nesu pasirengęs komentuoti, ar jis buvo teisingas“, – sakė A. Gruška.
„Mes absoliučiai realistiškai žvelgiame į šiuos reikalus. Beje, ką reiškia NATO plėtra? Tai atvirų durų politika. Jos nebuvo, o vėliau, Billo Clintono (Bilo Klintono) laikais ją sugalvojo, tačiau ji pasiekė savo ribas. Jie prieštarauja, kaip bebūtų keista, pačios NATO interesams, nes bet kokia plėtra didina Aljanso pažeidžiamumą. Jeigu Aljansas būtų likęs tose ribose, kuriose buvo pažadėtos sovietinei vadovybei, nuo ko jam dabar reikėtų gintis? Kur grėsmė iš Rytų? Lenkija, Vengrija?“ – pabrėžė viceministras.
NATO taip pat esą neatsižvelgė į tai, kad Baltijos šalis su pagrindine Aljanso teritorija jungia Suvalkų koridorius, ir dabar šį pažeidžiamumą mėginama neutralizuoti dislokuojant papildomų pajėgų, o šis dislokavimas vyksta „faktiškai Sankt Peterburgo priemiesčiuose“, pridūrė Rusijos užsienio reikalų viceministras.
„Jeigu jie ir toliau judės šia kryptimi, tai yra akivaizdus kelias link scenarijaus, kurio mes visi privalome išvengti“, – sakė A. Gruška.
Rusija negali diktuoti
Tuo tarpu į Lietuvą sekmadienį atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip elgtis.
„Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis“, – Rukloje, Jonavos rajone, sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Lambrecht.
Rusija savo sąlygas paskelbė reikalaudama, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
NATO adresuotame dokumente taip pat rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, negalima leisti Rusijai „braižyti naujų raudonųjų linijų“.
„Negalima dalyti Europos į saugumo sferas, negalima uždrausti šalims pasirinkti jų saugumo orientacijos“, – kalbėjo ministras.
Pasak Lietuvos ministro, savo reikalavimais Rusija siekia suskaldyti NATO, sustiprinti Aljanso rytinio flango apginamumą ir eliminuoti Jungtinių Valstijų buvimą Europoje.
