Nors moteris teigia, kad priprato prie savo diagnozės, apibūdinimas, kad serga nepagydoma liga, pasak jos, moteriai netinka, nes ji vis tiek išgyja, o daugelis kitų ligų, tokių kaip infarktai ar širdies susirgimai, vis dar lemia žmonių mirtis.
Prieš 36 metus išgirdo pirmąją diagnozę
Nors Valė beveik visą savo gyvenimą pragyveno Kaune, šiuo metu ji su vyru gyvena tėviškėjė, kaime, esančiame Žiežmariuose.
Pirma diagnozė moteriai buvo diagnozuota dar būnant 40-ies, 1988 metais. Pasak jos, buvo sunku tai išgirsti, kai vaikai dar nebuvo užaugę – dukra buvo baigusi 11 klasių, o sūnus – 8 klases. Tą akimirką ji nežinojo kur pakryps gyvenimas.
„Tai buvo krūties vėžys. Krūtį išoperavo visiškai, tuo metu nebuvo jokių atstatymų. Viską padarė nuostabūs Kauno onkologinės ligoninės gydytojai. Gydymas buvo sunkus – operacija, švitinimas, kraujo perpylimai, chemoterapija.
Gydymas praėjo ir išeidama iš ligoninės paklausiau: „Gydytojau, ar man neįgalumą duosite?“, o jis tiesiai šviesiai man atsakė: „kad tau krūtį nupjovė, tu save neįgalia skaitai?“. Tai mane labai nustebino ir smarkiai paveikė psichiką, kad aš tikrai nesu neįgali“, – pasakoja Valė.
Ji tvirtina, kad viską patikėjo gydytojams, pati nesikišo į gydymo procesą. Valgė tai, kas jai patiko ir ką galėjo, laikėsi gydytojų nurodymų ir nesirinko keisti specialistų. Tačiau po 5 metų Valę ir vėl užklupo sveikatos problemos.
„Man buvo pašalinta gimda, kiaušidės. Po to sekė menopauzė, vėl visokios problemos, kaulų retėjimas. Antras diagnozės sužinojimas daugiau pritrenkė nei pirmos, nes jau pagalvojau, kad vėžys išplito, bet turėjau didelį palaikymą iš vyro ir bendradarbių“, – prisimena ji ir priduria, kad po pirmos operacijos sugrįžusi į darbą ji nustebo, kai buvo pasiūlytas paaukštinimas.
Valė prisipažįsta, kad eidama į darbą dažnai susimąstydavo, kokia ji laiminga, kad yra sveika ir gali vaikščioti. Nors kai kam tai galėjo pasirodyti keista, ji kartais apsikabindavo beržą. Kaip pati sako, ją traukė tokie dalykai, nes ji visada jautėsi esanti gamtos vaikas.
Vėžys nepaleido net ir po dviejų kartų
Moteris prisimena, kad po gimdos ir kiaušidžių pašalinimo ją vėl užplūdo nerimo jausmas – tarsi vidinis balsas šnibždėjo, jog reikia pasitikrinti skydliaukę.
Klausydama intuicijos, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ją pasitikrinti. Galiausiai gydytojai nustatė dar vieną ligą – šįkart tai buvo skydliaukės vėžys.
„Vyrui pasakiau, o jis atsakė: „Susidorojai su dviem, susidorosi ir su šia liga“. Gydžiausi tris kursus – tai buvo 3 stadijos vėžys. Jei krūties vėžys buvo 2 stadijos, apie gimdos stadiją nebuvo kalbama, nes viskas buvo pašalinta ir gydymo neprireikė“, – pažymi senjorė.
Moteris ir toliau dirbo, tačiau po trečio vėžio gydytojai pasiūlė ją nusiųsti į nedarbingumo komisiją, kad būtų apsvarstyta, ar ji gali dirbti. Vis dėlto darbas buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis. Nenorėdama savęs gailėti Valė stengėsi atlikti visus darbus pati, įskaitant ir fizinį darbą.
„Prieš kokius 7-8 metus man švietė likusią krūtį ir aptiko joje darinį – tai vėl buvo krūties vėžys. Chirurgas pašalino man ir antrąją krūtį. Kadangi buvo mažas darinys, nebuvo jokio gydymo.
Tačiau yra pastovus tikrinimasis pas medikus nuo pirmo karto iki dabar. 36 metai lankausi pas tą pačią gydytoją“, – skaudžiais išgyvenimais dalijasi Valė.
Net ir po ketvirto vėžio, būdama vyresnio amžiaus, prieš du metus Valė netikėtai pastebėjo, kad ant kūno atsirado kraujuojanti žaizdelė. Apsilankius pas gydytojus ir atlikus biopsiją paaiškėjo, kad tai –odos vėžys.
Padėjo šeimos palaikymas
Valę vėl operavo tas pats chirurgas, kuris, kaip ji sako, „daug negailėdamas išpjauna“. Dabar ji reguliariai kas pusę metų lankosi pas onkologus.
Vis dėlto moteris pabrėžia, kad labai svarbus yra artimųjų ir aplinkinių palaikymas. Nors ji neslėpė savo ligos ir atvirai dalijosi savo istorija, jai nepatinka, kai socialiniuose tinkluose rašoma apie artimųjų mirtis sergant tokiomis ligomis, nes toks turinys gali neigiamai paveikti žmogų, kuris ieško pagalbos ar patarimo.
Pasak jos, nors patarimai gali būti naudingi, galutinius sprendimus dažniausiai padaro pats žmogus. Tačiau moteris pabrėžia, kad yra labai svarbu kreiptis į gydytojus ir remtis profesionalų rekomendacijomis.
„Aš gyvenu kaip visi, maitinuosi savo užaugintomis daržovėmis ir valgau tai, ką galiu, nes kartais sunku rasti, ką suvalgyti. Svarbu saugotis, tačiau taip pat reikia daug daržovių, vaisių, gryno oro, ankstyvo atsikėlimo ir vaikščiojimo lauke, kas suteikia džiaugsmo. Su vyru dažnai važiuojame pasivaikščioti į mišką“, – priduria ji.
Be to, Valė pabrėžia, kad 5 onkologinės ligos pakeitė jos požiūrį į gyvenimą – ji pradėjo džiaugtis kiekviena smulkmena: „Svarbiausia yra nuolat stebėti savo kūną ir organizmą, klausyti, kai viduje atsiranda nuojauta, kad kažkas gali būti negerai, ir ja pasikliauti“.
