Onkologinėmis ligomis sergančius pacientus gyvenimas priverčia visomis jėgomis kovoti su liga. O pinigus taupantys valdininkai juos verčia kovoti dar ir už savo teises į visavertį gydymą, rašo „Respublika“.
Teigiama, kad sveikatos apsaugos politikai rengiasi priimti dokumentus, kurie dar labiau nei iki šiol apribos modernaus gydymo prieinamumą dideliam skaičiui krūties vėžiu sergančių moterų.
Metodikų priėmimas vilkinamas
Patvirtinus krūties vėžio diagnozę, kuo greičiau pradedamas gydymas. Jis dažniausiai būna kompleksinis, apimantis chirurgiją, spindulinį gydymą, chemoterapiją, hormonų ar biologinę terapiją. Jei krūties vėžys turi hormonams jautrių receptorių, galima hormonų adjuvantinė terapija. Šiam gydymui paprastai skiriami antiestrogenai ir aromatazės inhibitoriai.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus įvairių ligų gydymo metodikos, kuriomis skirdami gydymą privalo vadovautis gydytojai, turi būti atnaujinamos kas penkerius metus.
Pastarąjį kartą metodikos turėjo būti atnaujintos pernai.
„Respublikos“ žiniomis, krūties vėžio gydymo metodikų projektas parengtas. Jos atitinka tarptautines krūties vėžio gydymo rekomendacijas, tačiau jau ne pirmą mėnesį cirkuliuoja pirmyn atgal tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų, ir kažkodėl vis metodikos nepatvirtinamos.
2002 metais priimtose krūties vėžio gydymo metodikose, kuriomis, kol nepatvirtintos naujos, turi vadovautis gydytojai, yra nemažai hormoninio gydymo skyrimo apribojimų. Pirmo pasirinkimo vaistas yra pigus antiestrogenas. Aromatazės inhibitorius galima paskirti tik kai anksčiau minėtas vaistas netoleruojamas arba praėjus 2-3 metams. Tai taikoma visų rizikos grupių susirgusioms moterims.
Naujai parengtų metodikų projekte aromatazės inhibitorių skyrimas labiau išplėstas, atitinka europinius krūties vėžio gydymo standartus ir tarptautines rekomendacijas. Bet šios metodikos bus tik rekomendacinio pobūdžio. Hormoniniam gydymui skiriamų kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarka bus reglamentuota atskiru dokumentu, turės skyrimo apribojimų, o šie numatomi dar griežtesni negu dabar galiojantys.
Antro pasirinkimo hormoninį gydymą gydytojai galės paskirti tik aukštos rizikos grupei priklausančioms krūties vėžiu sergančioms moterims, kurių skaičius gerokai mažesnis nei vidutinės rizikos (tik 10-15 proc. visų krūties vėžio atvejų). Be to, dar reikės atlikti daugybę papildomų tyrimų - ginekologo konsultacija, kaulo tankio matavimas ir kt. Ligonių kasos papildomų tyrimų gali ir nekompensuoti.
Tuo tarpu vidutinei rizikos grupei priklausančios moterys, kurių yra daugiausia, jų negaus. Tačiau, specialistų teigimu, ir vidutinė rizika, ir didelė rizika yra gana didelės, kad krūties vėžys recidyvuos.
Taupoma moterų sąskaita
Europos šalyse aromatazės inhibitorių skyrimui visiškai nėra apribojimų, ir jie yra kompensuojami iš valstybės biudžeto tokiose savo ekonomine situacija į Lietuvą panašiose valstybėse kaip Lenkija, Estija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija. Iš šių šalių net trys šalys yra referencinės mūsų valstybei. Net ir Rusijoje nėra gydymo aromatazės inhibitoriais apribojimų.
Jei kompensuojamųjų vaistų skyrimo apribojimai bus dar didesni, nei galioja dabar, vadinasi, moterų, kurios gaus pažangesnį gydymą, ratas siaurės. Kai kurioms moterims tai gali pagreitinti ligos progresavimą ir atkrytį, blogės gydymo rezultatai.
Tos moterys, kurios dabar gali gauti tokį gydymą, kai bus patvirtinti metodikos papildymai, nebegalės jo gauti. Ar nebus juntama diskriminacija?
Į susidariusią situaciją įsigilinę specialistai teigia, kad nors SAM deklaruoja ypatingą dėmesį onkologinių pacientų gydymui, visuomenė rengia įvairias akcijas, realiai krūties vėžio gydymo srityje grįžtama atgal.
Suprantama, sveikatos apsaugos biudžetas ne guminis. Kompensuojami ir pigesni, ir brangesni vaistai.
Konkretumo nėra
Apie susidariusią situaciją pasiteiravus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) „Respublika“ sulaukė gana aptakaus atsakymo, kuris nepaneigė visuomenės bei gydytojų nuogąstavimo dėl pasunkėsiančio modernaus gydymo prieinamumo daliai moterų.
SAM teigimu, Lietuvos gydytojų chemoterapeutų draugija, vadovaudamasi naujais diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo reikalavimais, patvirtintais 2006 m., persvarstė ir atnaujino krūties vėžio diagnostikos ir gydymo metodiką.
Pagal metodikų rengimo tvarką metodika yra rekomendacinio pobūdžio.
Naujų diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir jų taikymo klausimas SAM buvo aptartas pernai gruodį. Posėdžio metu buvo nutarta peržiūrėti ir parengti supaprastintų diagnostikos ir gydymo metodikų gydymo schemas vaistais, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Metodikos suderinimas su SAM negali būti traktuojamas kaip gydymas kompensuojamaisiais vaistais, nes, kaip buvo paminėta, metodikos yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Iš tokio SAM atstovų atsakymo gydytojams taip ir lieka neaišku, kuo jie turės vadovautis skirdami gydymą - vaisto skyrimo rekomendacijomis, tik vaisto skyrimo indikacijomis ar dar kuo nors. Ir ar gydytojai nebus finansiškai baudžiami už tai, kad paskyrė ne pigesnius, o kitus - brangesnius - vaistus.
Reikėtų suprasti, kad gydytojas galės skirti bet kurį vaistą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir nebus jokių apribojimų. Kol kas visi aromatazės inhibitoriai yra kompensuojami 100 proc., jų skyrimą riboja tik diagnostikos ir gydymo metodikos, kurios gydytojams dabar ir kelia daugiausia nerimo.
