Ekonomikos augimo laikais transporto sektorius buvo tarsi ant bangos, tačiau ekonominė krizė šios srities įmonėms gerokai pakirpo sparnus. Mažėjantį pelną ir krovinių trūkumą savo kailiu pajuto ne viena transporto bendrovė. Ieškodami naujų pajamų šaltinių, vežėjai pradėjo plėtoti kitas papildomas veiklas. Šią temą ir panagrinėkime.
Kai kurie verslininkai sėkmingai plėtoja kelias įvairias veiklas, o kitiems nepavyksta susitvarkyti ir su viena. Verslo modelis, kai užsiimama keliomis giminingomis sritimis, anot transporto atstovų, neretai pasiteisina, o papildoma veikla padeda išgyventi. Ypač tai aktualu smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Vežėjai papasakojo, kaip šis veiklos modelis paveikė, jų įmonių plėtrą.
UAB “Vilktukas”, veikianti nuo 2001 metų, teikia krovinių pervežimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas. Bendrovės direktorius, Rimas Raščius CargoNEWS sakė, kad įmonė taip pat turi sunkvežimių remonto dirbtuves, kuriuose dabar dar pradėjo siūti ir puspriekabių tentus. Pašnekovas pabrėžia, kad kiekviena papildoma įmonės veikla atsirasdavo iš poreikio.
Verslininkas akcentuoja, kad vien iš pervežimų gyventi būtų gana sudėtinga, ypač mažai įmonei, kuri neturi pakankamai lėšų įsigyti didelį automobilių parką. Smulkiai įmonei, pasak jo, bet kuris nedidelis nukrypimas nuo nubrėžtos linijos beveik garantuoja žlugimą.
„Įmonė gyvuoja jau 13 metai. Automobilių servisas ir logistikos padalinys atsirado maždaug prieš 8 metus. Serviso prireikė, kai pradėjome plėsti automobilių parką. Jaunos įmonės transporto parką sudarė ne pačios naujausios mašinos, todėl reikėjo atlikti nemažai remonto darbų. Mūsų automobiliai servisuose sugaišdavo daug laiko, todėl vieną dieną, sugalvojome atidaryti savo dirbtuves. Suradome patalpas ir pradėjome kurti servisą. Nuo pat jo įkūrimo žinojome, kad remontuosime ne tik savo, bet ir kitų įmonių automobilius. Prieš du metus sugalvojome remontuoti ir siūti tentus. Matėme, kad mūsų regione yra toks poreikis, nes niekas šios paslaugos neteikė,“ – pasakojo pašnekovas.
Nemažą dalį pajamų bendrovė uždirba iš ekspedijavimo: „Įmonės automobiliams reikėjo krovinių, o kainų, kaip ir visiems norėjosi kuo geresnių. Juk natūralu, kad tam tikrą dalį pasiima ir ekspeditoriai. Dar vienas pliusas tai, kad galėjome paskirstyti savo krovinius. Aišku yra ir tam tikrų grėsmių. Krovinių apyvarta yra didelė, ir kokia nors stambesnė bankrutavusi įmonė, gali ir tave nutempti į dugną. Šiandien jau turim 10 šia veikla užsiimančių vadybininkų“.
Papildoma veikla atsiranda iš poreikio
UAB „Ainetra“ prekiauja naudotais automobiliais ir teikia automobilių gabenimo bei ekspedijavimo paslaugas. Ši įmonė taip pat rado sprendimą, kaip didinti pelną – pradėjo plėsti paslaugų spektrą. „Ainetra“ direktorius Juozas Šiugždinis papasakojo, kad veikla prasidėjo nuo prekybos naudotais automobiliais. „Vėliau atsirado poreikis gabenti automobilius sau, tada automatiškai ir kitiems. Įmonė šiuo metu turi 3 autovežius, tačiau ateityje planuojama parką plėsti. Viena veikla iššaukė kitą. Krizės metu pradėjome užsiiminėti ir ekspedijavimu. Tada prekyba automobiliais buvo beveik sustojusi. Dabar mūsų bendrovėje iš viso dirba 11 žmonių,“ – kalba jis.
Pašnekovas akcentuoja, kad pagrindinės pajamos yra iš transporto paslaugų, tačiau pažymi, kad tokiam verslui reikia nemažai investicijų. „Šioje srityje yra labai daug sąnaudų, o rinkoje nusistovėjusios tokios kainos, kad vežėjas negalėtų gauti didelio viršpelnio. Pavyzdžiui autovežis, su visa įranga kainuoja virš pusės milijono“, – sako jis.
O štai kitos pervežimais užsiimančios bendrovės pelną transporto veikla, atvirkščiai, ryja. UAB „Naideka“ užsiimančios nestandartinių metalo gaminių gamyba ir krovinių gabenimu keliais vadovas Juozas Racickas CargoNEWS papasakojo, kad įmonės transporto parką teko sumažinti nuo 55 iki 28 automobilių. Pašnekovas pažymi, kad šiandien rinkos kainos yra tokios, kad kartais geriau samdyti kitą vežėją, nei pačiam vežti. Bendrovės pelną žemyn traukia transporto veikla: sąnaudos auga, o pervežimų kainos ne. Dėl to pelningai dirbti sudėtinga. „Pagamintą produkciją iš metalo, gabename nuosavais vilkikais. Neatsiskaitymai, šiais metais nunešė ne vieną milijoną. Be to, draudikai pakėlė draudimo kainas. Lietuvoje jau nebeįmanoma drausti mašinų privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Po to kai įmonės vairuotojai sukėlė įvykius, draudimo bendrovė pakėlė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainas 10 kartų. KASKO draudimas mums pabrango 1 procentu. Draudimas Lietuvoje, tiesiog smaugia vežėjus. Ateityje planuoju palikti 25 vilkikus ir transporto veiklos nebeplėsiu,“ – sako jis. J. Racickas nurodo, kad metalo apdirbimo versle jis mato daugiau perspektyvų, be to ir sąlygos geresnės. Mažesnei, pervežimais užsiimančiai įmonei, verstis sunkiau.
Visi kalbinti vežėjai sutinka, kad viena didžiausių problemų šiame versle yra uždelsti mokėjimai ir neatsiskaitymai už pervežimus. O kai įmonė užsiimama keliomis veiklomis, neretai papildoma veikla padeda išgyventi kitai. Pašnekovai pabrėžė, kad atvejais kai vienai iš sričių kyla tam tikrų problemų, kita sritis gali finansiškai paremti veiklą, turinčią sunkumų. Tačiau, gali būti ir taip, kad papildoma veikla temps visos įmonės finansinius rodiklius į dugną.
