Lietuvos vežėjai sako išlipę iš krizės. Krovinių apimtys didėja ir jau pasiekė 2007-uosius.
Tačiau atsigavimas trapus. Jį stabdo kuro kainos, vairuotojų trūkumas ir brangus draudimas, praneša LTV „Panorama“.
Dar pernai įjungę aukštesnę pavarą, Lietuvos vežėjai mažinti apsukų neketina.
Ju pernai nuostolius pakeitę pelnu, vežėjai vis tiek optimizmu netrykšta. Esą nuotaiką gadina milžiniškais tempais didėjančios sąnaudos – išlaidos degalams, mokesčiai valstybei ir draudimo bendrovėms.„Pasirenka jie skaniausius kąsnelius. Draudikai nežiūri rizikingumo per laiką, jie ima paskutinius metus ir sako: „Mokėkite“. Turėjom tokių atvejų, kai teko mokėti 20, 25 iki 40 tūkst. litų per metus. Tai koks vilkikas temps ir kokios turi būti pajamos, kad galėtume mokėti draudimą“, – kalbėjo asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius.
Vežėjams atsitiesti neleidžia ir vairuotojų trūkumas. Nors jau dabar vidutinė alga į rankas – 5 tūkst. litų, dirbti nėra kam. Esą Lietuvoje specialistai rengiami prastai, o jaunimas dirbti nenori.
„Kompensuojame trūkumą užsieniečiais, jų Lietuvos įmonėse dirba apie 3 tūkstančiai. Tai daugiausiai ukrainiečiai, baltarusiai, tadžikai, kazachai. Tai kol kas nedidelis skaičius, bet jei nesikeis tendencijos, mūsų įmonėse jų daugės“, – prognozuoja asociacijos „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Ekspertai pastebi, kad vežėjų atsigavimas itin trapus. Menkiausias sukrėtimas tarptautinėse rinkose vėl juos parklupdys.
„Įmonės dar nėra užsiauginusio lašinių. Jei bus kažkokia krizė, vyks apsivalymas rinkoje. Pirmiausiai bus skirtumas didelis nuo anos krizės. Per aną krizę pirmiausiai krito didžiosios įmonės, nes finansavo savo augimą iš skolintų pinigų. Dabar yra kitaip – dabar jos finansuoja kritimą savo lėšomis“, – teigė „Creditreform Lietuvos“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Skaičiuojama, kad per krizę iš šio verslo pasitraukė mažiausiai keli šimtai įmonių. Išlikusios jau atkūrė prarastą automobilių parką, susigrąžino krovinių srautus.
G. Vitkauskas
