Laiško iniciatoriai kiekvienam gavėjui įdėjo po liniuotę, primindami, kad visus bakus matuojant specialiomis liniuotėmis Lietuvos ir Europos Sąjungos vežėjai būtų diskriminuojami Rytų konkurentų atžvilgiu. Tuo pačiu vežėjai neprieštarauja muitinės vykdomai pasirinktinei degalų kontrolei deklaruojant degalų kiekį bake ir odometro rodmenis, tačiau griežtai pasisako prieš ribojimus įvežti degalus.
„Degalai – tai žaliava transporto verslui. Pigesnės žaliavos ieško visi – pienininkai, perkantys užsienyje pigesnį pieną, baldininkai – medieną, mėsininkai – mėsą, tačiau jų niekas nekaltina, kad įveža pigesnę žaliavą. Mes įvežtinį kurą naudojame eksportuodami mūsų šalies transporto paslaugas“, – sako M. Atroškevičius.
Jis pritaria, jog didesnė vilkikų kontrolė, kurią vykdo muitinė, leis sumažinti piktnaudžiavimus, kenkiančius ir transporto verslui. Su nesąžiningais vairuotojais patys vežėjai kovoja gerokai modernesnėmis priemonėmis, nei medinės kuro matuoklės, pavyzdžiui, elektroniniais kuro kiekio kontroleriais, kurių duomenis galima stebėti palydovinio ryšio pagalba.
Transportininkai baiminasi, kad ketinimas nustatyti standartiniuose krovininių automobilių bakuose įvežamo degalų kiekio limitą, inspiruotas vieno didžiausių Lietuvoje veikiančio degalinių tinklo lobistų, ir toliau gali būti siūlomas politikų.
M. Atroškevičius teigia, jog Lietuvai įvedus minėtą kuro ribojimą, užsienio vežėjai greitai ras kelią aplink – per Latviją ar Lenkiją. O Lietuva, dėl neapgalvotų, vienašališkų sprendimų turės ne naudos, bet didelių nuostolių.
