Taip Seimo nario mandato siekiantis A. Veryga kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose, kur susitiko Panemunės apygardos kandidatai.
„Tas noras išvengti jungtinių klasių, kuomet nebesusiformuoja tiesiog klasės ir vaikai turi aukoti tam tikrą ugdymo proceso dalį, kuomet yra jungtinėse klasėse, pagrindinis, aišku, kriterijus turėtų būti ugdymo kokybė. Ją nėra labai sudėtinga išmatuoti, galima tobulinti. Bet jeigu matome, kad ugdymo kokybė yra ypatingai prasta, tai turėtų būti priimami sprendimai“, – sakė A. Veryga.
Taip pat, pasak kandidato, „jokia mokykla negali egzistuoti, jeigu ten nelieka mokytojų, kurie galėtų užtikrinti visą ugdymo procesą“. Tokiais atvejais, kaip sakė A. Veryga, kitų pasirinkimų nelieka.
„Dar vienas kriterijus, kuris turėtų palengvinti apsisprendimą, at netoli, lengvai pasiekiama yra kita ugdymo įstaiga, kuri yra, sakykime, didesnė, kur ugdymo kokybė atitinka reikalavimus ir kur vaikai galėtų būti saugiai nugabenti ir gauti ten išsilavinimą“, – teigė A. Veryga.
Kritika tęsiasi ilgai
Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.
Dar 2017 m. Valstybės kontrolė audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo ir akcentavo, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų. 2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių.
Audite pažymima, kad išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų.
Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
