Po susitikimo su prezidentu sveikatos ekspertų taryba paragino imtis griežtesnių ribojimų didžiausios rizikos zonose – darbovietėse, ugdymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Komentuodamas tai A. Veryga teigė, kad dalyje jų ribojimai ir taip yra pakankamai griežti.
„Dėl keletos griežtesnių priemonių jau šiandien kalbėjau. Aišku, girdime pasvarstymus dėl būtinybės ar galimybės pereiti į pilnai nuotolinį ugdymo procesą. Nežinau, kiek tam reikia ypatingo sprendimo, savo siūlymą esame išsakę ir Covid-19 valdymo komiteto posėdyje, kad būtų galima pasiankstinti kalėdines moksleivių atostogas ir tokiu būdu pasidaryti pauzę.
Bet tikrai, manau, svarstytinas variantas ir nuotolinio ugdymo tam tikram laikotarpiui. Tai sulauksime vertinimo kolegų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir tada būtų galima svarstyti tuos sprendimus“, – kalbėjo jis.
Visgi dar vakar A. Veryga akcentavo, kad ir ankstinant atostogas nebūtų kalbama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tai visų pirma susiję su tuo, kad jauni žmonės turėdami prižiūrėti vaikus „neiškristų“ iš darbo rinkos.
Skirtingos pozicijos dėl nuotolinio ugdymo
Kaip vėliau informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalėdinių atostogų ankstinimas yra svarstomas, tačiau įvesti visuotinio nuotolinio mokymo kol kas neplanuojama.
„Šią savaitę apsvarstysime mokinių žiemos atostogų klausimą. Tai neturi būti vienašališkas ministerijos sprendimas, kadangi jis tiesiogiai paliečia mokinių ugdymą, tėvų darbą, mokyklos ugdymo programas“, – antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Kęstutis Butvydas.
„Todėl išklausysime mokyklų atstovų, tėvų bendruomenės narių, epidemiologų nuomones. Atsižvelgę į jas, parengsime ministerijos siūlymus ir sprendimus, kuriuos pateiksime dabartinei arba jau naujai Vyriausybei“, – kalbėjo jis.
Švietimo profesinės sąjungos taip pat išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos.
„Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.
Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydama „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.
Stokoja infekcijos kontrolės įgūdžių
Komentuodamas galimus griežtinimus darbovietėse, slaugos-globos įstaigose, ministras pažymėjo, kad ten ir taip jau pakankamai griežtas režimas nustatytas.
„Ir lankyti asmenų negalima, ir daug darbuotojų testuojami. Aišku, ką mes ir patys identifikuojame kaip problemą, tai infekcijų kontrolė. Gydymosi įstaigos, kur jau vis tik susiduriama su Covid-19 pacientais, jau neblogai mokama naudoti apsaugos priemones, su slaugos globomis įstaigomis – tai, matome, kad tas virusas išplinta ir tai siejama su nepakankamais infekcijų kontrolės įgūdžiais. Tai kalbame ir su savivaldybėmis, primenama, kad galima gauti ir konsultacijas ir t.t“, – aiškino A. Veryga.
Pirmiausia ėmėsi lokalių priemonių
Nors specialistai konstatavo, kad karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai, A. Veryga akcentavo, kad pirmiausia buvo imtasi lokalių priemonių.
„Sunku ginčytis su teorinėmis prielaidomis. (...) Atsisukus laiką galima svarstyti, kad galbūt kažką anksčiau buvo galima padaryti, bet norėčiau akcentuoti ne tik įvedimo laiką, bet ir tai, kaip karantino sąlygų yra laikomasi.
Manau, kad pakankamai anksti buvo įvestos sąlygos, kurios buvo nustatytos, deja, bet matome, kad jos tiesiog yra ignoruojamos. (...) Žinoma, idealiausia įvesti karantiną vos įvedus keliasdešimt atvejų, kaip buvo pavasarį. bet tai sukėlė vėl daug pasipiktinimo. Ir dar priminsiu, kad daugelis šalių pirmiausia stengėsi taikyti lokalesnes ribojimo priemones“, – sakė A. Veryga.
Naujų atvejų – virš 1 tūkst.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1187 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 19 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą pasveiko 734 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 62 tūkst. 515 asmenų, 46 tūkst. 665 – tebeserga, 15 tūkst. 77 – pasveiko.
Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 519 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 254 užsikrėtusieji.
Per praėjusią parą ištirti 7476 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 264 tūkst. 577.
