Investavimas iš savo piniginės: privalumai ir trūkumai
Investuojant į verslą asmenines lėšas, rizika yra gerokai mažesnė, nes verslininkas kiekviename plėtros etape gali kontroliuoti investicijų dydį, pasitikrinti įgyvendinamas idėjas ir nuolatos skirti daugiau dėmesio sprendimų kokybės gerinimui.
Visgi dažnai pamirštama, kad pinigai iš asmeninės kišenės – tokia pati paskola, kokią gautumėte iš banko ar kitų investuotojų. Savininko laiką, patirtį, pradinį materialų kapitalą, vėliau uždirbtas įmonės lėšas – visa tai galima vadinti bendru įmonei skolinamu kapitalu. Siekiant verslo plėtros, didėja ir reikalingo bendro kapitalo poreikis.
Verslininkai, skolindami savo lėšas įmonei, dažnai neapskaičiuoja galimų alternatyvių kaštų ir neišsikelia aiškių tikslų, kuriuos nori pasiekti pasitelkę investicijas. Norint išvengti nuostolių, plėtra turi būti kruopščiai planuojama, o kiekviena investicija pamatuota – skaičiavimai turi rodyti ekonominę verslo plėtros naudą.
Kada ieškoti finansavimo iš šalies?
Išorinis finansavimas suteikia galimybę verslo augimui pasitelkti didesnius pinigų srautus. Tai atveria duris drąsesniems sprendimams, tačiau tuo pačiu didina atsakomybę – juk pritrauktą kapitalą teks grąžinti laiku ir su skolintoju aptartomis sąlygomis. Tad per gana trumpą laikotarpį verslas privalo sukurti pakankamą pinigų srautą skolintoms lėšoms dengti.
Be to, lieka mažiau laiko eksperimentuoti. Jei strateginiai plėtros sprendimai nebuvo iš anksto pamatuoti, gali vėluoti jų įgyvendinimas ir nukentėti pirminės prekės ar paslaugos kokybė.
Jei verslo savininkas tiki savo sprendimo naudingumu ir visi finansiniai rodikliai rodo, kad plėstis bus ekonomiškai naudinga, tokiu atveju didesnių kliūčių gauti paskolą ar laiku ją grąžinti neturėtų kilti. Be to, skolinantis norimą tikslą galima bus pasiekti kur kas greičiau, taip pat bus išvengta disponavimo savininko asmeniniais finansiniais resursais.
Bet kuriuo atveju – ar renkantis verslo plėtrai nuosavų lėšų kelią, ar kreipiantis dėl finansavimo į kreditorius – dėliojant plėtros strategiją rekomenduojama kreiptis konsultacijos į finansavimo ekspertą. Nešališkas specialisto žvilgsnis padės suprasti, ar įmonė yra pakankamai subrendusi augti, ir atsakys į klausimą, ar pasirinkta strategija bei turimi ištekliai leis per užsibrėžtą laikotarpį pasieki norimą rezultatą.
Patarimai planuojantiems verslo plėtrą
Pradėję galvoti apie plėtrą verslininkai, visų pirma, turėtų parengti finansų planą, kuriame būtų aiškiai apibrėžti visi galimi jos padariniai – ir teigiami, ir neigiami. Finansų planas leidžia keliais pjūviais įvertinti, kaip verslo žemėlapyje pasiskirsto pirkėjai, tiekėjai, prekių ar paslaugų grupės, kas sudarys pelną, įvertinti finansinių sprendimų silpnąsias ir stipriąsias puses bei rizikas. Neturint minėtos informacijos prieš akis, būsimą verslo kelionę gali apsunkinti ne viena bėda.
Dažniausiai verslininkai klysta bandydami ilgalaikes investicijas įgyvendinti pasitelkdami trumpalaikes paskolas bei investuodami į pridėtinės vertės verslui nekuriančius sprendimus. Netinkamos ar neapgalvotos strategijos padariniai tampa pastebimi tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kuomet neskausmingai išspręsti situaciją jau gali būti labai keblu. Tad vienas iš uždavinių, planuojant verslo plėtrą – išmokti tinkamai valdyti finansus.
Galiausiai, be galo svarbus tikėjimas savo sprendimu. Neužtenka pasikliauti vien kreditoriaus pritarimu, kad investicija atsipirks. Kiekvienas verslininkas, prieš pradėdamas plėtrą, turėtų apgalvoti, kiek jis yra pasiryžęs aukoti savo finansinių resursų, kiek laiko ir užsispyrimo investuos siekdamas įgyvendinti planą, net jei jo pradinės idėjos ir lūkesčiai buvo ne visai tikslūs. Jei noras ir tikėjimas yra dideli, o sprendimai pamatuoti – sėkmė anksčiau ar vėliau turi ateiti.
Komentarą parengė: „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas Laurynas Dailydė
