Lietuvoje siūloma nauja įmonių forma – mažosios bendrijos. Seimui palaiminus jų steigimą, tokios įmonės galėtų pradėti veikti jau kitąmet. Tačiau verslininkai pasigenda bene paties svarbiausio dalyko – mokestinių lengvatų.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – mažosios bendrijos – koncepcijai. Tikimasi, kad mažoji bendrija užpildys tam tikrą nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Tokia juridinio asmens forma bus labiau orientuota į smulkųjį – šeimos – verslą.
Tam tikslui supaprastinta ir veikla, ir apskaita, nebus taikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Planuojama, kad tokią įmonę būtų galima įsteigti elektroniniu būdu, paprastesnis būtų ir valdymas – galima būtų neskirti direktoriaus – užtektų dalyvių susirinkimo. Yra numatyta ir kitų svarbių dalykų, tačiau bene svarbiausio – mokestinių lengvatų – pasigendama.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sakė, kad tokiam Vyriausybės žingsniui pritariama – seniai verslininkai tai siūlė. Tačiau apgailestavo, kad iki galo taip viskas ir nepadaryta.
„Tų lengvatų žadama, o kur pagrindinė lengvata – mokestinė?“ – pasigenda vadovė.
Jos manymu, mokesčių sumažinimas ar net atleidimas nuo jų kad ir metams, dvejiems ar trejiems smulkiesiems verslininkams būtų didelis palengvinimas ir paskatinimas drąsiau pradėti verslą.
„Jei nebus finansinės paramos, paskata imtis verslo bus nedidelė“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Siūlo sieti su verslo aplinka
Dabar gi, įsteigus įmonę, jau kitą dieną pradedami skaičiuoti mokesčiai. Be to, pasak asociacijos vadovės Z. Sorokienės, netrukus prisistato ir tikrintojai. Užsienyje, jos teigimu, paprastai tikrinančios institucijos atvyksta pasiteirauti, kuo gali padėti, o Lietuvoje esą siekiama kuo daugiau kontroliuoti. Asociacijos vadovė priminė, kad dar ne taip seniai kalbėta apie verslą kontroliuojančių institucijų mažinimą, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Jos manymu, kai kurios institucijos tiesiog buvo įlietos į kitų gretas – pavadinimo neliko, o tikrinama taip pat. Svarstoma, kad valdininkų atlyginimus vertėtų susieti su verslo aplinka.
„Jei gautų atlyginimą, tiesiogiai priklausomą nuo verslo aplinkos, būtų kitaip. Jei verslo aplinka gera – atlyginimai kilstelėtų, o jei prasta, krizė – tuomet sumažėja. Nesubalansuoti šie procesai“, – apgailestavo Z. Sorokienė.
Viliamasi, kad tuomet verslas dažniau taptų partneriu, o ne žiūrima kaip į priešą. Asociacijos vadovės manymu, Lietuvoje žmonės vis baiminasi pradėti verslą, nes, nors ir priimama pakeitimų, verslo aplinka vis sunkinama.
Abejoja naudingumu
Pastaruoju metu nemažai šnekama apie pokyčius dirbantiesiems su verslo liudijimais – norima keisti jų išdavimo tvarką. Z. Sorokienė įsitikinusi, kad norima šią sritį dar labiau reguliuoti. Pavyzdžiui, dabar statybininkas, dirbantis su verslo liudijimu, negali teikti paslaugų įmonei, užsiimančiai statybų verslu, o norima padaryti, kad apskritai nebūtų galima dirbti su juridiniais asmenimis – nei teikti paslaugų, nei ką parduoti. Tuomet verslo liudijimus turintys asmenys būtų priversti rinktis kitokią verslo formą.
„O kodėl kitą formą? Kodėl nėra laisvės pasirinkti?“ – piktinosi Z. Sorokienė.
Toks suvaržymas, jos įsitikinimu, dar labiau sumažins dirbančiųjų su verslo liudijimais. Pavyzdžiui, turės turgaus prekiautojas atliekamų prekių ir nebegalės jų parduoti kitam prekiautojui – tik gyventojams. Tad rinka realiai sumažės.
Atsisako verslo
Pasak Z. Sorokienės, kalbama ir apie šeimos narių įrašymą į verslo liudijimą. Pavyzdžiui, pensininkas išsiima verslo liudijimą ir įrašo kitus šeimos narius. Dabar norima tai panaikinti, kad asmenys nesinaudotų valstybės lengvatomis. Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad tokius atvejus tiesiog pakaktų apriboti.
„Ieškokime problemų ir jas spręskime, o ne visiems uždrauskime“, – svarstė ji.
Asociacijos turimais duomenimis, pavasarį įvedus turgavietėse kasos aparatus, nemažai žmonių pasitraukė iš verslo, o į jų vietas, kaip ir spėta, atėjo įmonės.
„Žiauriai sumažėjo verslo liudijimų. Įvedus kasos aparatus apyvarta nukrito apie 30–40 procentų, apie 30 procentų žmonių pasitraukė iš verslo. Iš kur valdžia tą milijoną surinks?“ – piktinosi Z. Sorokienė.
Tad taisyklių griežtinimas, jos manymu, ne išeitis, ir tiems dalykams nepritarianti.
Daiva SAVICKIENĖ
