Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų.
Naikins stabdžius
Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.
Ūkio ministras Dainius Kreivys pagrasino, kad per Europos investicijų fondą (EIF) įmonių kreditavimui skirti, bet bankų nepanaudoti 425 mln. litų verslą pasieks per kitas priemones. Esą tai bus sprendžiama sausio viduryje vyksiančiame JEREMIE kontroliuojančio fondo priežiūros komiteto posėdyje.
„Bankai, kurie nesistengia efektyviai skirstyti verslui skirtų paskolų, nebeteks galimybės būti finansiniu tarpininku tarp verslo ir valstybės. Sausio viduryje bus priimtas sprendimas, kaip šie pinigai verslą pasieks efektyvesniu būdu. Milijonai iš paskolas verslui stabdančių bankų bus atimti„, –tikina ūkio ministras D.Kreivys.
Labiausiai delsė didieji
EIF skelbtą konkursą laimėję SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas pernai verslui atitinkamai skyrė 20, 58 ir 9 paskolas. Prie kiekvienos paskolos bankai turėjo pridėti 50 proc. savų lėšų, todėl taikė kreditų gavėjams savus reikalavimus.
Didžiausia kreditų suma –daugiau nei 184 mln. litų disponavęs SEB bankas suteikė vos per 12 mln. litų kreditų, Svedbank„, įmonių kreditavimui gavęs beveik 180 mln. litų, teišdavė kreditų už 5,7 mln. litų.
Tačiau mažiausią sumą gavęs Šiaulių bankas sugebėjo Lietuvos verslą paskatinti beveik trečdaliu šios sumos –29,9 mln. litų.
Kaip teigia ūkio viceministras Daumantas Lapinskas, programos tikslas –pagyvinti verslo kreditavimą krizės laikotarpiu –nepasiektas. Viena iš priežasčių –esą bankų sutartys su EIF griežtai apibrėžia rizikos kriterijus ir bankai dėl pernelyg didelės rizikos daugeliui įmonių tiesiog negali išduoti paskolų. Nelabai įtikinamas argumentas, nes juk vienas iš bankų visgi sugebėjo išskolinti beveik trečdalį dvejiems metams skirtos sumos.
D.Lapinskas mato ir kitų priežasčių, kodėl ši EIF priemonė neprisidėjo prie smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo gerinimo krizės sąlygomis.
„Iš pradžių EIF metus ant tų pinigų “sėdėjo“ ir nesugebėjo susitarti su bankais. Paskui centriniai bankai nesugebėjo savo filialams išaiškinti šitos priemonės, kai kurie pirmenybę tuo metu teikė kitiems prioritetams. Buvo bankų, kur pernai keitėsi kone visa vadovybė„, –įvairias lietuviško verslo kreditavimo kliūtis vardijo viceministras.
O krizėn įpuolusi Lietuva tuo metu už pasiskolintus pinigus mokėjo palūkanas, gerokai didesnes, nei pati gavo laikydama minėtas lėšas Liuksemburgo banke.
Neskolins vieni –ateis kiti
D.Lapinskas pateikia pavyzdį, kad INVEGA krizės laikotarpiu sugebėjo išskolinti verslui apie 200 mln. litų dar rizikingesnėmis sąlygomis, nei dabar skolina bankai. Todėl Ūkio ministerija yra pasiryžusi keisti finansinius tarpininkus, kad verslas pagaliau gautų pasiskolinti valstybės skirtus pinigus.
Anot D.Lapinsko, bankus į vietą gali pastatyti tik konkurencija, t.y. nauji bankai.
„Kažkodėl kai švedų bankai užaugusius indėlius siunčia į motininius bankus, “Snoras“, Šiaulių, ir Ūkio bankai atranda Lietuvoje savo nišą ir plečiasi. Vadinasi, yra Lietuvoje vietos kredituoti smulkųjį ir vidutinį verslą, jei tai darai normaliai„, –įsitikinęs viceministras.
Pasak jo, 2009 metai iš tiesų bankams buvo gana baisūs –daugelis jų darbuotojų turėjo rankose atleidimo lapelius ir krustelti bijojo. Tačiau dabar situacija pakitusi ir bankai į ją turėtų pirmieji reaguoti.
„Juk bankų esmė, hobis ir gyvenimo credo yra skolinti –jei neskolins, jie žus“, –vieną iš patikimiausių šalies verslo kreditavimo sąlygų įvardijo D.Lapinskas.
Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Gerai, jei bus norinčių kitų bankų teikti šiuos kreditus. Mūsų nuostata iš pat pradžių buvo, kad ūkio gaivinimo procese turi dalyvauti visi ir nereikia tarp bankų rengti tų “grožio konkursų„. Nes ir klientui nėra patogu, norint gauti kažkokią paslaugą, kelti savo sąskaitos į kitą banką ir iš naujo įrodinėti jam savo istoriją.
Kita vertus, man regis, ir tos briuseliškos sąlygos buvo šiek tiek biurokratiškos. Per daug erdvės buvo atiduota Briuselio valdybininkams jas rengti. Gal jie nesugebėjo įsigilinti ir įvertinti konkrečios mūsų situacijos, juolab kad sąlygos buvo pradėtos rengti vos ne prieš 2 metus. Tarptautinių organizacijų požiūris man pažįstamas –jis yra pernelyg biurokratiškas ir formalus, todėl pagal jų nustatytus kriterijus paskolų kartelė yra gana aukšta. Kiek man žinoma, Šiaulių bankas buvo pirmasis, kuris pradėjo tokias paskolas teikti. Matyt, buvo geriau tam pasiruošęs, nes orientavosi į smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimą.
Alia ZINKUVIENĖ