Verslo atstovams rūpi ne tiek partinė naujųjų savivaldybių vadovų priklausomybė, kiek ūkiniai sprendimai. Todėl jie atkreipia dėmesį į pirmtakų spragas, valdant miestus, ir primena uždavinius, rašo "Lietuvos žinios".
Po savivaldos rinkimų nemažai miestų ir rajonų turės taikytis prie naujos valdžios
Tačiau verslo atstovai ramiai reaguoja į rinkimų rezultatus. "Savivaldos rinkimuose apskritai neturėtų būti svarbus partiškumas. Tai toks lygmuo, kur sprendžiami ūkiniai reikalai ir kautis turi konkrečios idėjos. Labai sunku nustatyti, kokios partijos šūkis turėtų būti "Pastatykime tiltą per Nerį". Partijos čia neturi spalvos, nes sudarius koalicijas apskritai neteks prasmės nei kairieji, nei dešinieji", - "Lietuvos žinioms" sakė Kauno rajono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.
Verslo atstovai mano, kad vietos valdžia pernelyg nepaveiks ekonominių procesų. Jie labiau baiminasi, kad naujokai, pasinaudoję įgaliojimais, neimtų stabdyti ar tobulinti pirmtakų darbų. Kita vertus, pasigendama deramo savivaldos dėmesio investicijoms bei smulkiesiems verslininkams.
Anot Verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, nerimą kelia tai, kad mažai verslo žmonių aktyviai dalyvauja politikoje - tai atsispindi partijų sąrašuose.
"Tam tikra dalis politikų nesupranta, kad valstybės biudžetą papildo verslas ir, jei jis blogai funkcionuos, kentės savivaldybių biudžetai. Išimtis gal yra Palangos, Druskininkų, dar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybės - kur mažiau politikos ir daugiau pragmatinio požiūrio", - dienraščiui teigė D.Arlauskas.
Stebuklų nesitiki ir Investuotojų forumas. Pasak jo direktorės Rūtos Skyrienės, tiesioginėms užsienio investicijoms savivalda niekada daug dėmesio neskyrė.
